Marcelis Januškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marcelis Januškevičius
Gimė 1806 m.
Jaltuškovas, Ušico pavietas
Mirė 1859 m. (~53 metai)
Vilnius
Tėvas Martynas Januškevičius
Veikla dailininkas
Išsilavinimas meno kandidato laipsnis (1828)
Alma mater 1820–1828 Vilniaus universitetas

Marcelis Januškevičius (Marcelis Januševičius, lenk. Marcelli Januszkiewicz, 18061859 m.) – XIX a. dailininkas (tapytojas, piešėjas, dekoratorius), gyvenęs ir kūręs Vilniuje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marcelis Januškevičius buvo architektūrinio peizažo kūrėjas, tapė tiršta akvarele ir aliejumi. Darbai svarbūs ikonografiniu požiūriu, meninė vertė ribota.

Vaizdavo Vilniaus architektūros paminklus, daugelių jų nebėra, dalies nebuvo ir dailininko laikais – šiuos kopijavo iš Pietro de Rossi (pavyzdžiui, „Vilniaus Žemutinės pilies griuvėsiai su Katedra“), Radviloms nukopijavo Nesvyžiaus galerijos paveikslus, kun. J.K.Boguslaskiui Stanislovo Augusto kolekciją.

18481854 m. dailininkas dirbo Vilniaus miesto teatre dekoratoriumi.

Garsiausi darbai:

  • Vilniaus Žemutinės pilies griuvėsiai su Katedra
  • Vilniaus Aukštutinė ir Žemutinė pilys, Plikasis kalnas su Trimis kryžiais
  • Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia (1830)
  • Jėzuitų rūmai Vingyje (1836)
  • Aukštutinė pilis iš pietų pusės (apie 1850)

1857 m. kartu su Konstantinu Tiškevičiumi dalyvavo ekspedicijoje Nerimi ir fiksavo vaizdus, juos vėliau atkūrė medžio raižiniuose, jie 1871 m. buvo publikuoti knygoje „Vilija ir jos krantai“ (lenk. Wilija i jej brzegi).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]