Šis straipsnis apie Popiežių Marcelą II. Apie kitus popiežius vardu Marcelas skaitykite straipsnyje Popiežius Marcelas. Apie kitas žodžio Marcelas reikšmes skaitykite straipsnyje Marcelas.
Marčelas Červinis mokėsi Sienos universitete. Buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, nusimanęs daugelyje sričių: matematikoje, astronomijoje, architektūroje, mene. 1534 m. tapo popiežiaus sekretoriumi. 1539 m. Paulius III paskyrė M. Červinį Nikastro vyskupu (Katancare). Buvo Pauliaus III nepotų mokytoju. Tais pačiais metais tapo kardinolu. Vėliau dirbo apaštališkuoju administratoriumi vyskupystėse Kalabrijoje ir Perudžoje. Buvo vienu iš trijų Tridento susirinkimo prezidentų.
1548 m. (arba 1550 m.) M. Červinis paskirtas pirmuoju iš kardinolų vadovauti Vatikano bibliotekai. Jo namai Romoje buvo tapę renesanso kultūros centru, susirašinėjo su daugeliu to meto humanistų.
Marcelas II iš karto po savo išrinkimo popiežiumi uždraudė bet kokias iškilmes, neleisdamas net giminaičiams atvažiuoti į Romą atšvęsti. Planavo reformuoti daugelį bažnyčios vidinių taisyklių, ekonomiškai naudoti Vatikano lėšas. Tačiau buvo silpnos sveikatos, kurią galutinai pakirto didelis darbų krūvis, dalyvavimas Didžiosios savaitės ir Velykų apeigų renginiuose.
Marcelas II pagal savo buvimo valdžioje trukmę buvo šeštuoju trumpiausiai valdžiusių popiežių dešimtuke. Šis bažnyčios vadovas – paskutinis iš popiežių, panaudojusių savo tikrąjį vardą. Prieš jį su savo vardu buvo Adrianas VI ( Adriaan Florenszoon).
Vikiteka
Popiežius