Maranai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Maranai (ispan. marranos kiaulės) – viduramžių Ispanijos ir Portugalijos žydai, priėmę krikščionybę, kad išvengtų religinių persekiojimų, bet toliau praktikavę judaizmą. Maranais juos pravardžiuodavo žydų bendruomenės nariai, kurie ir toliau praktikavo judaizmą, laikėsi jo draudimų, tarp jų kiaulienos nevalgymo.

Žydai masiškai krikštijosi 1391 m. ir 1492 m., bet bažnytinė valdžia ir vyriausybė jais nepasitikėjo, persekiojimai sustiprėjo. Galiausiai XVII a. pabaigoje dalis maranų paliko Ispaniją, likusieji įsiliejo į katalikišką krašto visuomenę.