Mansarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pastatas su mansarda

Mansarda (pranc. mansarde) – patalpa pastogėje po stataus stogo šlaitu. Kad mansarda būtų didesnio ploto, stogo šlaito forma dažnai būna laužyta. Stogas būna statesnis prie karnizo, lėkštesnis prie kraigo. Virš mansardos stogas daromas šiltas. Mansardos įruošiamos gyvenamuosiuose (dažniausiai miegamieji), pramoniniuose (sandėliai, dirbtuvės) pastatuose.

XVII a. F. Mansaras pirmą kartą panaudojo stogo konstrukciją su mansarda.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MansardaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių