Mano kaimynas Totoro

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mano kaimynas Totoro
My Neighbor Totoro Poster.jpg
Filmo ankstyvosios koncepcijos plakatas,
vaizduojantis Totoro su mergaite, kuri nėra
nei Sacuki, nei Mei
Pavadinimas となりのトトロ
(Tonari no Totoro)
Kilmės šalis Japonija
Režisierius Hayao Miyazaki
Prodiuseris (-iai) Toru Hara
Scenaristas (-ai) Hayao Miyazaki
Kompozitorius Joe Hisaishi
Vaidina Chika Sakamoto
Noriko Hidaka
Hitoshi Takagi
Metai 1988
Žanras Nuotykių, fantastinis
Trukmė 86 min.
Kalba japonų
Platintojas Toho
IMDb įrašas

Mano kaimynas Totoro (angl. My Neighbor Totoro, jap. となりのトトロ = Tonari no Totoro) – 1988 m. japonų animacinis fantastinis filmas, režisuotas Hayao Miyazaki ir išleistas „Studio Ghibli“ studijos. Filme pasakojama apie dvi jaunas profesoriaus dukteris ir jų bendravimą su draugiškomis miško dvasiomis pokario Japonijos kaimo vietovėje. Filmas pelnė anime žurnalo „Animage“ pagrindinį prizą bei laikraščio „Mainichi Shinbun“ teikiamą filmo apdovanojimą 1988 m.

1988 m. „Streamline Pictures“ išleido išskirtinę filmo dubliuotą versiją, kuri buvo rodoma Japonijos oro linijų ir „Oneworld“ aljanso narių skrydžių metu.

1993 m. kompanijos „Tokuma Japan Communications“ filmas pavadinimu „My Friend Totoro“ („Mano draugas Totoro“) buvo išleistas JAV VHS bei laserdisc formatais.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1958 metai. Universiteto profesorius Kusakabė kartu su dukromis Sacuki ir Mei persikelia gyventi į apleistą namą Japonijos kaimo vietovėje tam, kad būtų arčiau netoliese miesto ligoninėje lėtine liga sergančios žmonos. Mergaitės aptinka tamsiose namo pakampėse gyvenančias į suodžius panašias namų dvasias. Šeimai įsikūrus, namų dvasios iškeliauja ieškoti naujos buveinės. Kitą rytą Sacuki išeina į mokyklą, o tėtis sėda dirbti prie stalo. Bežaisdama lauke Mei pamato dvejas į triušį ar katiną panašias magiškas būtybes ir nuseka joms iš paskos į miško glūdumoje stūksančio didžiulio medžio ertmę, kur sutinka tokią pačią tik didesnę miegančią būtybę. Būtybei smarkiai suriaumojus Mei pavadina ją Totoro (neteisingai Mei ištartas žodžio „trolis“ variantas).[1] Grįžusi iš mokyklos Sacuki išlekia jos ieškoti ir randa Mei keliuko proskynoje gulinčią ant žemės. Nepaisant Mei pastangų, jai nepavyksta šeimos įtikinti sutikus miško dvasią. Tėvas spėja, kad tai gali būti viena miško būtybių, kuri kada nori, tada pasirodo žmonėms.

Vieną lietingą naktį autobusų stotelėje mergaitės laukia iš darbo sugrįžtančio tėčio, nes šis nepasiėmė skėčio, ir ima nerimauti, kai tėtis nepasirodo laiku. Joms belaukiant, Mei užmiega Sacuki ant nugaros ir tuo momentu šalia jų pasirodo Totoro, galvą nuo lietaus prisidengęs didžiuliu medžio lapu. Sacuki jam pasiūlo tėvui skirtą skėtį, o šis atsidėkodamas įteikia riešutų ir sėklų pilną ryšulėlį. Pasirodo autobuso formos didžiulis katinas ir Totoro į jį įsėda. Jiems nuvažiavus, pasirodo tėčio autobusas. Mergaitės nutaria pasodinti sėklas. Po keleto dienų, naktį prabudusios jos pamato Totoro ir jo kompanionus, atliekančius ceremoninį šokį aplink pasodintas sėklas, ir prisijungia prie jų. Daigai ima augti neregėtu greičiu ir suformuoja milžinišką medį. Totoro nuskraidina savo kompanionus ir mergaites ant medžio viršūnės. Rytą atsibudusios mergaitės randa darže pradygusius medžių daigus.

Į Kusakabių namus paštininkas atneša telegramą, kad reikia būtinai paskambinti į ligoninę. Sacuki susisiekia su tėvu, kuris perskambinęs perduoda žinią, kad mama savaitgalį negalės atvykti į namus. Mergaitės nuliūsta, kad jų pasimatymas su mama atidedamas dėl gydymo procedūrų. Mergaites tai paveikia skirtingai: Mei būdama dar maža supyksta, kad negalės pasimatyti, o Sacuki, jau suprasdama mirties sąvoką, apšaukia Mei ir ši vėliau pėsčiomis patraukia pas mamą, nešina kukurūzo burbuole. Visi pradeda jos ieškoti. Galiausiai Sacuki nutaria paprašyti Totoro pagalbos. Ji įsiropščia į slaptą medžio drevę, kur, anot Mei, gyvena Totoro ir paprašo jo pagalbos surasti Mei. Totoro iškviečia katinbusą, kuris ją neveža iki pasiklydusios Mei, o paskiau ir jas abi iki sergančios mamos palatos lango. Sėdėdamos ant medžio šakos, mergaitės nugirsta tėvų pokalbį ir sužino, kad mama tik pasigavo slogą. Mergaitės palieka ant palangės mamai kukurūzą ir grįžta su katinbusu namo.

Trumpametražis filmo tęsinys[taisyti | redaguoti kodą]

Mei and the Kittenbus („Mei ir katinbusas“, jap. めいとこねこバス = Mei to Konekobasu) yra trylikos min. trukmės filmo „Mano kaimynas Totoro“ tęsinys, režisuotas Hajao Mijadzaki ir išleistas 2003 m. Čika Sakamoto (Chika Sakamoto), įgarsinusi Mei pirmajame filme, įgarsino pagrindinę veikėją ir šiame trumpametražiame filme. Tai pasakojimas apie mergaitės vienos nakties nuotykius su katinu-autobusu (Kittenbus). Filmas pagrinde sukurtas ekspozicijai „Ghibli“ muziejuje.

Atsiliepimai[taisyti | redaguoti kodą]

Tik ką pasirodęs filmas kaipmat sulaukė komercinės sėkmės ir pasaulinio dėmesio, o Mijadzakis pasaulinio pripažinimo. Vakaruose filmo veikėją Totoro imta lyginti su tokias žymiais animaciniais veikėjais kaip Mikė Pūkuotukas ar Peliukas Mikis.[2] Totoro buvo pavaizduotas filme „Žaislų istorija 3“.

2010 m. žurnalas „Empire“ filmui skyrė 41 vietą Geriausių pasaulio filmų ne anglų kalba 100-tuke.[3] IGN Totoro išrinko 24 populiariausiu visų laikų anime veikėju iš 25[4], o filmui skyrė 20-ą vietą geriausių visų laikų saraše[5]. Britanijos tinklalapis timeout.com „Mano kaimyną Totoro“ pripažino geriausiu visų laikų animaciniu filmu[6], tinklalapis totalfilm.com – 6-u geriausiu visų laikų[7].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]