Manika (šarvas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Legionieriaus šarvai su manika (rekonstrukcija)

Manika (lot. manica 'rankovė') – geležinis ar bronzinis rankos šarvas su išlenktomis užsiklojančiomis metalinėmis plokštėmis, pritvirtintomis prie odinių juostų. Manikas naudojo gladiatoriai krupeliarijai, o vėliau – kareiviai.

Legionierius su plokštelinė manica (lot. manica laminata) su gladijumi ir dakų falksmanas

Kilmė ir ankstyvasis naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Romėnų kariuomenė 21 m. e. m. Floro ir Sakroviro maište kovėsi su krupeliarijais.[1] Trajano dakų karų metu romėnų kariai vilkėjo trumparankoves lorikas segmentatas, o rankas nuo falksų saugojo manikos. Falksais, turinčiais pjautuviškas geležtes, būdavo įmanoma atakuoti kūno dalis už skydo. Manikos ir antblauzdžių naudojimą paliudija keli bareljefai ant Trajano laikų paminklų (Trajano Trofėjo ir Trajano Kolonos), bet, matyt, tada manikas naudojo legionieriai, bet ne auksiliarijai. Tai rodo, kad manikos buvo naudotos Dakijos kampanijoje, bet nėra aišku, kiek plačiai tada jas naudojo.[2]

Paplitimas ir vėlesnis naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Manikų likučiai aptikti Britanijoje, Austrijoje, prie Dunojaus, Ispanijoje, Rumunijoje.[3][4][5]. Tai rodo, kad I a. Romos kariuomenė plačiai naudojo manikas. Skulptūra Alboje Julijoje rodo, kad manikas naudojo ir II–III a.[3] Yra atvaizdų su manikomis iš maždaug 400 m. e. m.[3]

Sandara ir naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plokštelinę maniką sudarydavo:

  • antpetinė plokštė
  • 35 metalinės (geležinės ar bronzinės) juostos – 25–30 mm pločio ir 0,35–0,5 mm storio. Skirtos žastui ilgesnės. Kiekviena juosta apatinėje dalyje turi skyles, pro kurias prakišamos vario lydinio kniedės, sutvirtinančios juostas su oda. Juostų kraštuose buvo dar po vieną skylę, pro kurias, manoma, būdavo pravertas sutvirtinantis raištelis. Kelios apatinės juostos kartais būdavo sukniedijamos.[6]
  • 90–120 kniedžių, metalui tvirtinti prie odos
  • 3–4 odos ruošiniai
  • paminkštintas pamušalas.

Būdinga romėnų kalavijininkų rankos padėtys būdavo žastas orientuotas vertikaliai, prispaustas prie liemens, o dilbis nukreiptas pirmyn, nykščiu į viršų. Gali būti, kad juostos būdavo per trumpos, kad apimtų visą žasto apimtį, tad užpakalinė rankos dalis likdavo nešarvuota. Juostos užsiklodavo taip, kad kirtis į žastą nuslydavo žemyn, o alkūnės vidinė dalis būdavo pridengta keliais kuostų sluoksniais.[6]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The Manica. In: Roman Military Research Society.
  2. MANICA--Segmented Armguard
  3. 3,0 3,1 3,2 The Manica. In: Roman Military Research Society.
  4. Legion XXIV’s study of the hoard
  5. National Museums Scotland catalogue entry
  6. 6,0 6,1 Lorica Segmentata – (Vol. I.) – A Handbook of Articulated Roman Plate Armour. Journal of Roman Military Equipment Studies, Monograph 1, 2002. ISBN 0 953 9848 42, ISSN 1477-8645. M. C. Bishop. Chapter 8. Other segmental armour. pages 68-72. http://www.scribd.com/doc/17405191/Lorica-Segmentata-Vol-I-Handbook-of-Articulated-Roman-Plate-Armour