Manevrinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Manevrinis karas – karo rūšis. Jam yra būdingi plataus masto manevriniai veiksmai, nestabili fronto linija, sparčiai kintanti padėtis jūroje, sausumoje bei ore.

Jo pobūdį lemia:

  • Pajėgų mobilumas,
  • Pakankamas veiksmingų naikinimo priemonių skaičius,
  • Aprūpinimas,
  • Komunikacijos,
  • Fizinės geografinės karo veiksmų teatro sąlygos.

Visi šie požymiai yra būdingi pradiniam Pirmajam pasauliniam karui, visam Antrajam pasauliniam karui, XX a. 2 pusės ir XXI a. pr. karams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Manevrinis karas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 201 psl.