Malti džiūvėsiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Maltuose džiūvėsiuose apvolioti kepsneliai

Malti džiūvėsiai - biri medžiaga, gaunama sumalus džiūvėsius iš džiovintos duonos (paprastai batonų), bandelių, ir naudojama kaip priedas įvairių valgių ruošime.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pramoniniu būdu malti džiūvėsiai paprastai gaminami iš kepyklose susidarančių nestandartinės formos neseniai iškeptų batonų, picų papločių, nesaldžių bandelių. Jie pjaustomi, džiovinami, sumalami ir fasuojami. Malti džiūvėsiai gali būti daromi ir iš specialiai keptų džiūvėsių.

Maltus džiūvėsius pasigamina ir namuose, tam panaudojami senstelėję, sudžiūvę batonai, balta duona, bandelės. Jei jie nepakankamai sausi, juos reikia padžiovinti orkaitėje ir sumalti mėsmale ar panašiu virtuviniu įtaisu.

Maltų džiūvėsių skonis ir tinkamumas skirtingiems patiekalams priklauso nuo duonos ar bandelių, iš kurių buvo pagaminti, rūšies bei sumalimo rupumo.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malti džiūvėsiai kulinarijoje naudojami: