Maksimas Katchė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maksimas Katchė
Gimė 1879 m. lapkričio 5 d.
Rusija Joniškis
Mirė 1933 m. birželio 10 d. (53 metai)
Lietuva Biržai
Veikla Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Maksimas Katchė
Suvalkų derybų metu. Maksimas Katchė – trečias iš dešinės.

Maksimas Katchė (1879 m. lapkričio 5 d. Joniškis – 1933 m. birželio 10 d. Biržai) – Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Baltijos vokiečių. 1899 m. baigęs Vladimiro karo mokyklą Sankt Peterburge tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 19041905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis. 19081911 m. tarnavo Vilniaus karo mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, 1916 m. pulkininkas. Nuo 1916 m. gruodžio mėn. šaulių pulko vadas.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. balandžio mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 19191920 m. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. Buvo Panevėžio atskirojo bataliono instruktorius. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė Ukmergės, Kurklių-Panevėžio karinių operacijų planus, prisidėjo prie Zarasų operacijos rengimo. 1919 m. lapkričio mėn. 2-osios brigados vadas, ją performavus, 2-osios pėstininkų divizijos vadas. 1920 m. generolas leitenantas. 1920 m. liepos – rugpjūčio mėn. ir 1921 m. gegužės mėn. – 1922 m. spalio mėn. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1920 m. rugsėjo mėn. Suvalkų derybų su Lenkija Lietuvos delegacijos karinis atstovas, su kitais pasirašė Suvalkų sutartį.[1] 1921 m. balandžio 1 d. organizavo Aukštuosius karininkų kursus, pirmasis jų viršininkas. Bendradarbiavo leidinyje „Mūsų žinynas“. Gegužės 29 d. paskirtas Generalinio štabo viršininku.

1922 m. spalio 7 d. dėl sveikatos (pačiam prašant) išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, kur mirė 1933 m. birželio 10 d. Palaidotas Biržų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse.

Buvo vedęs Bertą Adelaidą Jansonaitę (1876–1951), šeimoje užaugo Peters (1903–1981) ir Paulius (1905–1974). Visi trys 1941 m. reemigravo į Vokietiją.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1905 m. Rusijos šv. Onos 4 laipsnio ordinas
  • 1905 m. Rusijos Šv.Stanislavo 3 laipsnio ordinas su kalavijais
  • 1905 m. Rusijos šv. Onos 3 laipsnio ordinas su bantu
  • 1905 m. Rusijos šv. Stanislovo 2 laipsnio ordinas su kalavijais
  • 1907 m. Rusijos Šv. Jurgio 4 laipsnio ordinas
  • 1915 m. Rusijos šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinas
  • 1915 m. Rusijos šv. Jurgio aukso ginklas
  • 1915 m. Rusijos šv. Onos 2 laipsnio ordinas
  • 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
  • 1919 m. Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas
  • 1926 m. Latvijos Lačplėsio 3 laipsnio karo ordinas[3]
  • 1928 m. Nepriklausomybės medalis
  • 1929 m. Latvijos Išsivadavimo karo 10-mečio medalis

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • League of Nations: Treaty Series. Vol. 8. 1922, S. 181–185.
  • Lietuvių Enciklopedija. T. 11. Boston, Mass. 1957.
  • Encyclopedia Lituanica. Vol. 3. Boston, Mass. 1973.
  • Priedītis, Ērichs Ēriks: Latvijas Valsts apbalvojumi un Lāčplēši = Latvian national decorations and holders of the Military Order „Lāčplēsis“. Rīga 1996. ISBN 9984-01-020-1
  • Jankauskas, Vidmantas: Nepriklausomos Lietuvos generolai. Dalis 1. Vilnius 1998, S. 108–114. ISBN 9986-571-32-4
  • Lesčius, Vytautas: Lietuvos kariuomenė 1918–1920. Vilnius 1998. ISBN 9986-03-393-4
  • Baltic Biographical Index. 2. J – Q. München 1999. ISBN 3-598-33848-1
  • Kavaliauskas, Vilius: Už nuopelnus Lietuvai = For merits to Lithuania: orders and medals of the Republic of Lithuania 1918–1940. [1.]2. Vilnius 2001–2003. ISBN 5-415-01592-2 (t. 1). ISBN 9986-767-10-5 (t. 2)
  • Voennyj orden Svjatogo Velikomučenika i Pobedonosca Georgija: imennye spiski 1769–1920; biobibliografičeskij spravočnik / Federal’noe Archivnoe Agenstvo, Rossijskij Gosudarstvennyj Voenno-Istoričeskij Archiv. Otvetstvennyj sostavitel' V. M. Šabanov. Moskva 2004. ISBN 5-89577-059-2
  • Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 / [redakcinė komisija: pirmininkė Birutė Kulnytė… [et al.] T. 1-8. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001–2008

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasMaksimas Katchė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 564 psl.
  2. Ulrich von Kattchée. Emil von Kattchée // Annaberger Annalen 19/2011
  3. Katche, Maksimas // www.lkok.com

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]