Max Ebert

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Maksas Ebertas)
Maksas Ebertas
vok. Max Ebert
Gimė 1879 m. rugpjūčio 4 d.
Štendalis
Mirė 1929 m. lapkričio 15 d. (50 metų)
Berlynas
Veikla vokiečių archeologas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas daktaras
Alma mater Berlyno universitetas

Maksas Ebertas (vok. Max Ebert, 1879 m. rugpjūčio 4 d. Štendalis1929 m. lapkričio 15 Berlynas) – vokiečių archeologas, daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo istoriją ir germanistiką Insbruko, Heidelbergo, Halės ir Berlyno universitetuose. 1918 m. daktaras. Nuo 1921 m. Vokietijos archeologijos instituto narys.

1906-1914 m. dirbo Berlyno muziejuje, dalyvavo archeologiniuose tyrimuose Kurše. 1918-1927 m. Karaliaučiaus, 1927-1929 m. Berlyno universiteto dėstytojas, nuo 1921 m. profesorius. 1922-1924 m. Latvijos universiteto Archeologijos katedros vedėjas, 1923-1927 m. draugijos „Prussia“ Karaliaučiuje pirmininkas ir jos žurnalo redaktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su kitais archeologais, daugiausia su B. Erlichu kasinėjo Rytprūsių piliakalnius ir senovės gyvenvietes. Parašė straipsnių iš Rytų Prūsijos archeologijos, aprašė keletą bronzos amžiaus lobių. Sudarė „Enciklopedinį proistorės žodyną“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Der Stil der Heineschen Jugendprosa, Berlin 1903 m.
  • Südrußland im Altertum. Schroeder, Bonn 1921 m.
  • Reallexikon der Vorgeschichte 15 t. 1924-1932 m.
  • Truso. Deutsche Verlagsgesellschaft für Politik und Geschichte, Berlin 1926 m.
  • Vorgeschichtliches Jahrbuch für die Gesellschaft für vorgeschichtliche Forschung, Berlin 1926 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasMaksas Ebertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 301 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]