Majuskulai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Majuskulai (lot. majusculus – kiek didesnis) – didžiosios raidės, dažniausiai lotynų ir senovės graikų rašto.

Graikų majuskulai yra vadinamasis klasikinis monumentalusis graikų raštas, įsigalėjęs IV a. pr. m. e. Lotynų majuskulai – vadinamasis kapitalinis, arba monumentalusis, lotynų raštas, kuris turi kvadratinę (nuo VI a. pr. m. e.) ir kaimiškąją (nuo IV m. e. a.) atmainą, kursyvas (nuo I m. e. a.) ir uncialinis raštas (nuo IV a.), kilęs iš kvadratinio.[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MajuskulaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 184-185 psl.