Maisto mokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Maisto mokslas (angl. food science) - taikomoji mokslo sritis, susijusi su technologiniais maisto gamybos ir naudojimo aspektais, pradedant nuo maistinių augalų ar gyvūnų auginimo ir baigiant patiekalų gamyba ir patiekimu. Susijęs su žemės ūkio mokslais ir mitybos mokslu.

Žurnalo Food Technology 2006 m. spalio mėn. numeryje pateiktas JAV Maisto technologų instituto (Institute of Food Technologists) Aukštojo išsilavinimo komiteto apibrėžimas: „Maisto mokslas yra mokslo sritis, kuri inžinerijos, biologijos ir fizikinių [fizikos ir chemijos] mokslų metodais tiria maisto prigimtį, maisto irimą, maisto apdorojimo principus ir maisto kokybės gerinimą.“[1]

Maisto mokslo srityje dirbantys žmonės užsiima naujų maisto produktų kūrimu, maisto gamybos technologinių procesų projektavimu ir tyrimais, maisto produktų pakuotės kūrimu ir tyrimais, maisto gaminių laikymo sąlygų ir trukmės tyrimais, juslinio maisto vertinimo tyrimais ir metodika, mikrobiologiniais ir cheminiais maisto produktų tyrimais ir t. t.
Universitetuose maisto mokslo tyrėjai gali užsiimti fundamentalesniais tyrimais, tiesiogiai susijusiais su tam tikrų maisto produktų gamyba bei jų savybėmis.

Maisto mokslas yra labai tarpdisciplininis taikomasis mokslas. Jis aprėpia ir naudoja idėjas iš labai įvairių sričių, pvz., mikrobiologijos, cheminės inžinerijos, biochemijos ir kt.

Kai kurios maisto mokslo sritys:

  • Maisto sauga - maisto produktų sukeliamų sveikatos sutrikimų priežastys, priemonės, apsaugančios vartotojus nuo tokių sutrikimų, informavimas apie maisto produktų keliamas rizikas.
  • Maisto mikrobiologija - tiria pageidaujamas ir nepageidaujamas mikroorganizmų sąveikas su maistu.
  • Maisto konservavimas - maisto kokybės prastėjimo priežastys ir maisto apsauga nuo irimo.
  • Maisto inžinerija - tiria pramoninius procesus, naudojamus maisto produktų ir patiekalų gamyboje.
  • Produktų kūrimas - naujų maisto produktų išradyba.
  • Juslinė analizė - tyrimai, kaip maistą suvokia vartotojai savo jutimo organais.
  • Maisto chemija - maisto cheminės sudėties ir maiste vykstančių cheminių reakcijų tyrimai.
  • Maisto pakavimas - maisto žaliavos ir pagaminto maisto pakavimo medžiagos, pakuočių konstrukcija ir tinkamumas laikyti, gabenti, realizuoti.
  • Molekulinė gastronomija - tyrimai, kaip keičiasi ruošiamo maisto medžiagos, kaip reaguoja patiekalų ingredientai, kaip jie sąveikauja su jutimo receptoriais ir t. t.
  • Maisto technologija - tiria maistinių žaliavų atrinkimą, maisto produktų konservavimą, apdorojimą, pakavimą, gabenimą ir vartojimą.
  • Maisto fizika - tiria fizikines maisto konsistencijos savybes (klampumas, tekstūra ir kt.), apdorojamuose ir laikomuose maisto produktuos vykstančius fizikinius reiškinius.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Heldman, Dennis R. "IFT and the Food Science Profession." Food Technology. October 2006. p. 11.