Magnetinis krūvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magnetinis krūvis - pagalbinis dydis. Juo naudojamasi skaičiuojant statinius magnetinius laukus.

Naudojamas pagal analogiją su elektros krūviu, kuriančiu statinį elektros lauką. Įmagnetintas kūnas apibūdinamas tūriniu ir paviršiniu magnetinio krūvio tankiu. Jo SI vienetas - džaulis amperui (J/A). Pagal klasikinę magnetizmo teoriją realių magnetinių krūvių nėra, bet 1931 m. P. A. M. Dirakas iškėlė hipotezę apie gamtoje esančius magnetinius krūvius, kurie yra vadinami magnetiniais vienpoliais (monopoliais), apie kurių buvimą spėją ir didžiosios sieties teorija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Magnetinis krūvis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 21 psl.