Magistralė (kompiuteris)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magistralė – daugialaidė linija, kuria persiunčiami duomenys, adresai ir komandos (valdymo signalai) tarp kompiuterio ir jo komponentų: procesoriaus, atminties, diskų įtaisų, Į/I įrenginių.[1] Ja siunčiami duomenys bitų pavidalu (dvejetainiu kodu).[1] Magistralės būna 8, 16, 32 ir 64 bitų.[1]

Signalas, kurį siunčia vienas iš įrenginių, gali būti priimtas visų kitų prie magistralės prijungtų įtaisų. Dažniausiai magistralę sudaro daugybė komunikacijos linijų. Senesnės kompiuterių magistralės buvo paprasti elektros kabeliai su daugybe jungčių, tačiau dabar šis terminas apibrėžia bet kokius fizinius komponentus, naudojamus duomenims perduoti. Kompiuteryje būna daug įvairios paskirties magistralių, kurios užtikrina ryšį tarp skirtingų kompiuterio hierarchijos struktūros lygio komponenčių. Kitos magistralių rūšys: ISA, LPC, PCI, AGP, USB.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Enciklopedinis kompiuterijos žodynas / Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova; Matematikos ir informatikos institutas. – Vilnius : TEV, 2008