Madrigalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

MadrigalasRenesanso laikotarpiu paplitęs polifoninis pasaulietinio pobūdžio kūrinys.

Madrigalų balsai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma ankstyvųjų madrigalų (15201550) yra keturbalsiai. Amžiaus viduryje nusistovėjo penkiabalsiai, o šešių ir daugiau balsų madrigalai taip pat nebuvo neįprasti. Balsu buvo vadinama partija, skirta atlikti vienam dainininkui. Tačiau XVI a. instrumentai dažnai dubliavo balsus arba juos pakeisdavo. Amžiaus pabaigoje buvo atliekamos ir daug paprastesnės madrigalų aranžuotės: solistas dainuodavo vieną partiją, o sutrumpintas kitas partijas grodavo, pavyzdžiui, liutne.

Itališkieji madrigalai[taisyti | redaguoti kodą]

Itališkųjų madrigalų, vyravusių XVI a. pasaulietinėje muzikoje, populiarumas leido Italijai pirmą kartą tapti Europos muzikos lydere. Priešingai nei trečento madrigalas (posminė daina su priedainiu), XVI a. madrigalas buvo ištisinė kompozicija pagal trumpą eilėraštį. Žodžiu ištisinė pasakome, kad kiekvienai poezijos eilutei buvo kuriama vis kitokia muzika, atitinkanti žodžių ritmą ir prasmę. Madrigalų tekstai, kitaip nei frotolos, buvo meniškesni ir kilnesni. Iš pastoralės žanro, kuris tuo metu buvo itin madingas, jie skolinosi meilės siužetus ir erotinius motyvus. Madrigalų tekstus kūrė žymiausi poetai: Frančeskas Petrarka, Jakopas Sanacaras, Ludovikas Ariostas, Torkvatas Tasas, Džovanis Batista Gvarinis ir kt. Jų poezijos herojinė ir sentimentali tematika darėsi vis populiaresnė. Priešingai nei paprastų frotolų (melodijų su akompanimentu eilėms dainuoti), madrigalų muzika buvo daug sudėtingesnė, jų homofoninė ir kontrapunktinė faktūra išradingesnė, įvairesnė. Tačiau svarbiausia, kad madrigalų kūrėjai stengėsi muzikos eleganciją ar sąmojį derinti su poezijos žaismingumu, orumu ir aistra.

Angliškieji madrigalai[taisyti | redaguoti kodą]

Anglijoje pasaulietinių dainų aukso amžius išaušo vėliau negu kitose Europos šalyse. Jis prasidėjo 1588 m., kai Nikolas Jongas išleido į anglų kalbą išverstą itališkųjų madrigalų rinkinį Musica transalpina („Muzika iš anapus Alpių“). Pratarmėje Jongas rašė, kad šie madrigalai yra džentelmenų ir pirklių, kasdien susirinkdavusių jo namuose, dainų repertuaro dalis. Ši ir kitos antologijos, išleistos per 10 metų, tapo pagrindu angliškiesiems madrigalams suklestėti 15901640 m. Garsiausi madrigalų kūrėjai buvo Tomas Morlis, Tomas Vylksas ir Džonis Vilbis.