Madrido sutartis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Madrido sutartis (isp. Tratado de Madrid) – dokumentas, pasirašytas 1750 m. sausio 13 d. tarp Ispanijos karaliaus Ferdinando VI ir Portugalijos karaliaus Žuano V. Sutartimi nustatytos Ispanijos ir Portugalijos imperijų sienos Pietų Amerikoje.

Pagal ankstesnius susitarimus Portugalijos valdos negalėjo nutolti labiau į vakarus nei 46° dienovidinis. Madrido sutartis pasirašyta Uti possidetis, ita possideatis principu („kas valdo faktiškai, turi valdyti teisiškai“). Po šio susitarimo, portugalai galėjo gerokai išplėsti Brazilijos koloniją. Ispanijai perduota Sakramento kolonija, o Portugalijai – Rytų Misionesas.

Sutarties įkaitais tapo septynios savarankiškos jėzuitų misijos, kurios pateko Portugalijos žinion ir nebeteko Ispanijos karaliaus priglobsčio. Misijose gyvenę gvaraniai sukilo į Gvaranių karą, tačiau šis buvo numalšintas jungtinių ispanų – portugalų pajėgų.