Machaira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikiškos machairos kopija

Machaira (gr. μάχαιρα, angl. makhaira, rus. махайра) – senovės Graikijos vienašmenis kertamasis geležtinis ginklas, primenantis didelį peilį, kurio geležtė (išilginė ašis) kiek užlenkta į priekį, o ašmenų linija irgi palenkta pirmyn (tuo machaira gimininga jataganui). Efeso praktiškai nėra, jį sudaro rankena ir neryški galvutės formos buoželė. Skersinio nėra, pirštus saugo plačios geležtės kraštas (tuo machaira primena krisą).

Pavadinimas μάχαιρα (machaira) yra senosios graikų kalbos žodis, kilęs iš protoindoeuropietiškos šaknies *magh- 'kovoti' (plg., gigantomachija). Senovės Graikojoje šis žodis reiškė labai įvairius geležtinius ginklus (tiek peilius, tiek kalavijus), tačiau dabar manoma, kad jis dažniausiai reiškė vienašmenius lenktus kalavijus. Kitas labai panašus graikiškas kalavijas yra kopis.

Ksenofonas (Xenophon) rašė, kad jo laikų graikų kareiviai dažniausiai naudojo ne machairas, o ksifus (xiphos), tačiau raiteliams jis rekomendavo naudoti machairas (μάχαιράν μεν μάλλον ἡ ξίφος ἐπαίνουμεν (Xenophon, 12:11)). Ksenofono raštai ir kalavijų atvaizdai to meto graikų mene rodo, kad lenktieji raitelių kalavijai turėjo platesnes geležtes nei vėlesniųjų laikų kardai, tuo jie labiau priminė falčionus, o ne kardus.

Evangelijoje aprašytas įvykis, kai Petras trumpu lenktu kalaviju Jėzaus suėmimo metu nukirto vergo Malchaus (Malchus) ausį. Spėjama, kad tas kalavijas buvo būtent machaira, nors pagal Evangelijoje pateiktą aprašymą to vienareikšmiškai teigti negalima.

Žodis machaira į klasikinę lotynų kalbą atėjo kaip machaera 'kalavijas'. Šiuolaikinėje graikų kalboje μαχαιρι reiškia 'peilis'.

Pagal machairą pavadinta išmirusių kardadančių kačių gentis Machairodus.