Mažoji ožiažolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pimpinella saxifraga
Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga)
Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Ožiažolė
( Pimpinella)
Rūšis: Mažoji ožiažolė
( Pimpinella saxifraga)
Binomas
Pimpinella saxifraga
L.

Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga) – salierinių (Apiaceae) šeimos ožiažolių (Pimpinella) genties augalas. Savaime paplitęs Europoje, Centrinėje Azijoje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze, taip pat ir Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga sausose pievose, dirvonuose, palaukėse, pamiškėse, miškuose, miško aikštelėse, žolėtuose šlaituose, pylimuose, pakelėse, bergždynuose. Dažniausiai įsikuria nedrėgnuose, lengvuose, gerai įšylančiuose dirvožemiuose. Iš to, kad augalas apaugęs plaukeliais, lapų paviršius mažas, sprendžiama apie jo kserofiliškumą, prisitaikymą prie sausros.

Mažoji ožiažolė yra siauradryžio marguolio (Zygaena minos) lervų maisto šaltinis. Žiedus lanko bitės.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, iki 60 cm aukščio, šiek tiek kvepiantis žolinis augalas. Turi šakotą liemeninę šaknį. Stiebas status, apvalus, briaunotas, smulkiai vagotas. Lapų nedaug, ypač ant stiebo, keli didesni išauga arti stiebo pagrindo. Beveik visi lapai prie pamato būna neporomis plunksniški, o viršutiniai – smulkūs. Prie pamato sudėtiniai, ilgakočiai lapai su kiaušiniškais, stambiai dantytais lapeliais, savotiškos formos. Stiebo lapai plunksniškai suskaldyti labai siauromis skiltelėmis. Lapų makštys nedidelės ir neplačios. Šios rūšies įvairios formos būna pamatiniai lapai, jie gali būti ir smulkiai suskaldyti.

Žiedynas – 5-8 cm skersmens skėtis, kuriame yra 6-12 skėtukų. Vainiklapiai penki, iki 1 mm ilgio. Vainikėlis 5 mm skersmens, baltos spalvos. Kuokeliai penki. Nei skraistės, nei skraistelės žiedynai neturi.

Pražysta birželio mėnesį ir žydi per visą vasarą. Vaisius – 2-2,5 mm ilgio skeltavaisis iš dviejų kiaušiniškų rudų ar gelsvų vaisiukų. Augalas diploidinis, 2n = 40.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip vaistažolę reikia vartoti atsargiai, nes jos žaliavoje yra furokumarinų ir gali sukelti fotodermatozes. Šaknis turi eterinio aliejaus, kuris naudojamas kaip gardiklis, pimpilino ir kt. Lapai turi diuretiko, prakaitą skatinančių, malšinančių uždegimus, skrandžio sutrikimus savybių. Jauni lapai tinkami vartoti maistui. Sėklas galima vartoti nuo vidurių pūtimo.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra iškiriami du porūšiai ir trys varietetai:

  • Pimpinella saxifraga var. hircina L.
  • Pimpinella saxifraga var. major L.
  • Pimpinella saxifraga subsp. nigra (Mill.) Gaudin
  • Pimpinella saxifraga subsp. saxifraga
  • Pimpinella saxifraga var. saxifraga

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]