Eglinis laibūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mažasis trumpasparnis medkirtis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Eglinis laibūnas
Eglinis laibūnas (Molorchus minor)
Eglinis laibūnas (Molorchus minor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Pošeimis: Ūsuotėnai
( Cerambycinae)
Gentis: Laibūnai
( Molorchus)
Rūšis: Eglinis laibūnas
( Molorchus minor)
Binomas
Molorchus minor
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Mažasis trumpasparnis medkirtis


Eglinis laibūnas (Molorchus minor) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę vabalai yra nuo 6 iki 16 mm ilgio. Juodas apaugęs šviesiais plaukeliais. Antsparniai gelsvai rudos, arba rudos spalvos, sutrumpėję, nepridengia pilvelio, iš už jų kyšo išlindę plėviški sparnai, dėl ko, iš pirmo žvilgsnio, kartais gali būti supainiotas su kai kuriais plėviaparniais (pvz., vapsvom). Patinų antenos iš 12 narelių, patelių – 11.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lervos vystosi spygliuočių, ypač eglės, sausose šakose ir kamienuose. Takai vingiuoti, giliai įsirėžiantys į medieną, pilni smulkių išgraužų.

Suaugėliai minta žiedadulkėm, aptinkami gegužėsliepos mėnesiais ant įvairių žydinčių krūmų, medžių (dažni ant gudobelės, šermukšnio) ir skėtinių augalų žiedų.

Generacijos trukmė 1 – 2 metai.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos ir Azijos spygliuočių miškai.

Lietuvoje neretas.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]