Mažosios Lietuvos enciklopedija
Mažosios Lietuvos enciklopedija (sant. MLE) – Mažosios Lietuvos fondo (Kanada-JAV) ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (Vilnius) enciklopedinis leidinys apie Mažąją Lietuvą. Jį sudaro 4 tomai (80 spaudos lankų) – apie 12 000 straipsnių, 8 400 iliustracijų, žemėlapių ir schemų.[1] Dalis jų – iš privačių rėmėjų bei retų nuotraukų, dokumentų fondo. Nuo 2020 m. enciklopedijos turinys prieinamas internetinėje erdvėje.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Idėją rengti didelės apimties informacinį leidinį apie Mažąją Lietuvą dar 1983 m. pirmą kartą lietuvių išeivijoje pasiūlė klaipėdiškis Martynas Gelžinis. 1985 m. „Lietuvos pajūryje“ kalbininkas ir visuomenės veikėjas prof. Vilius Pėteraitis iškėlė mintį rinkti, fiksuoti ir skelbti visą lietuvininkų politinę ir kultūrinę dokumentaciją. Tais pačiais metais buvo įsteigtas Mažosios Lietuvos fondas. 1996 m. viešėdamas Lietuvoje, tuometinis fondo pirmininkas Vilius Pėteraitis pasiūlė imtis enciklopedijos rengimo Mokslo ir enciklopedijų leidyklai.[2] Tais pat metais buvo pradėti parengiamieji darbai, sudarytas vardynas, pradėta rinkti medžiagą ir rašyti straipsnius. 2000 m. išleistas pirmasis tomas, 2009 m. – ketvirtasis.
Leidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
MLE leidimą parėmė Mažosios Lietuvos fondas (pirmininkas – Gytis Martynas Šernas, nuo 2001 m. – prof. dr. Jurgis Arvydas Anysas, nuo 2005 m. – Vilius Algirdas Trumpjonas) kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu. Fondas įsipareigojo padengti ne mažiau kaip pusę MLE parengimo išleidimo išlaidų. 1996–2009 jis skyrė MLE leidybai iš viso 337 838 $. Kita pusė lėšų – iš kitų rėmėjų Lietuvoje bei išeivijoje ir Lietuvos Respublikos biudžeto.[3]
MLE vyriausias organizatorius ir tvarkytojas – prof. dr. Vilius Pėteraitis. MLE vyriausiasis redaktorius – akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (I ir II tomo), doc. dr. Martynas Purvinas (III tomo), doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius (IV tomo),[1] vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – doc. dr. Martynas Purvinas (I ir II tomo), Danutė Valentukevičienė (IV tomo), vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas leidybai – Vytautas Kaltenis. Atsakingasis sekretorius – Vytautas Gocentas, III–IV tome – ir Nijolė Dzindziliauskienė.[4]
MLE redakcinės kolegijos nariai: prof. dr. Vilius Pėteraitis, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (III–IV tome – red. kolegijos prezidentas), doc. dr. Martynas Purvinas (I–III tomo), dr. Vaclovas Bagdonavičius (III tome – red. kolegijos pirmininkas), doc. dr. Gintaras Beresnevičius (I tomo), Vytautas Butkus (I tomo), akad. prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas, Vytautas Gocentas, doc. dr. Albertas Juška, Vytautas Kaltenis, dr. Algirdas Matulevičius, akad. prof. habil. dr. Vacys Milius (I–III tomo), doc. dr. Valdemaras Šimėnas, Julius Žukas (II tomo), Arthur Hermann (III–IV tomo), prof. dr. Manfred Klein (III–IV tomo), dr. Silva Pocytė (III–IV tomo, IV tome – red. kolegijos pirmininkė), Antanas Račis (III–IV tomo), akad. prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė (III tomo), Algirdas Žemaitaitis (III–IV tomo), Danutė Valentukevičienė (IV tomo).[4]
MLE rengimo grupei nuo 1997 m. vasaros iki 2008 m. vadovavo dr. Martynas Purvinas, nuo 2008 m. – Vytautas Kaltenis.
MLE skyrių vedėjai:[4]
- archeologija ir antropologija – doc. dr. Valdemaras Šimėnas,
- architektūra – Marija Purvinienė,
- dailė – dr. Jonas Tatoris, Eva Erika Labutytė, Kristina Jokubavičienė,
- ekonomika, pramonė, ryšiai, verslai – prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas, Julius Žukas, doc. dr. Martynas Purvinas,
- etnologija – akad. prof. habil. dr. Vacys Milius, akad. prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė, prof. dr. Rimantas Balsys,
- filologija – akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius,
- gamtotyra – akad. prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas,
- gyvenvietės – Vytautas Butkus, doc. dr. Martynas Purvinas, Vasilijus Safronovas,
- istorija – dr. Algirdas Matulevičius,
- išeivija – Ieva Andruškevičienė,
- kraštotyra – Vytautas Kaltenis,
- kultūrinis visuomeninis sąjūdis ir draugijos – Vytautas Gocentas, Algirdas Žemaitaitis,
- literatūra – doc. dr. Regina Sinkevičienė,
- mitologija – doc. dr. Gintaras Beresnevičius, dr. Daiva Vaitkevičienė,
- muzika – doc. dr. Danutė Petrauskaitė,
- religija – kun. Valdas Aušra, doc. dr. Albertas Juška,
- spauda – Vytautas Gocentas,
- sveikatos apsauga, sportas – dr. Leonardas Poviliūnas,
- švietimas ir mokslas – doc. dr. Vladas Pupšys, Albinas Endzinas, doc. dr. Albertas Juška,
- tautosaka – prof. habil. dr. Kazys Grigas, doc. dr. Rimantas Balsys,
- teatras – doc. Gediminas Šimkus,
- teisė – Vytautas Raudeliūnas, Kęstutis Milkeraitis,
- transportas – Kostas Frankas,
- visuomenės ir kultūros veikėjai – dr. Vaclovas Bagdonavičius, Algirdas Antanas Gliožaitis, Vytautas Raudeliūnas.
Autoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
MLE kūrė virš 400 autorių[5] ir talkininkų iš Lietuvos, Vokietijos, JAV, Kanados, Rusijos Karaliningrado srities, Didžiosios Britanijos, Australijos, Lenkijos, Norvegijos.[6] Autoriai atrinko senosios spaudos publikacijas apie Mažąją Lietuvą, leidėjams pateikė jų kopijas, savo atsiminimus, pasakojimus, iliustracijas, nuotraukas, įvairius leidinius, dailės kūrinių reprodukcijas, kai kurie dovanojo savo knygas (išleistas apie Mažąją Lietuvą), leido naudotis straipsniais.
Leidėjams taip pat padėjo ir Lietuvos mokslo įstaigos: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyrius, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraštynas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius, Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje, Šilutės muziejus.[7]
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
MLE – pirmoji regioninė enciklopedija apie Mažąją Lietuvą ir jos gyventojus.[1] Lyginant su panašaus profilio leidiniais apie Rytų Prūsiją, pasirodžiusiais Vokietijoje (pvz., Hermanowski, Georg. Ostpreußen-Lexikon. 1 laida - Mannheime, 1980), MLE yra gerokai platesnės apimties ir tematikos leidinys, kuriame pirmą kartą išsamiai atskleista šiame krašte gyvenusių Mažosios Lietuvos lietuvių istorija ir kultūra. Mažosios Lietuvos enciklopedija pateikia kompaktišką santrauką beveik visos įmanomos dokumentikos, etnografinės bei istoriografinės medžiagos apie Mažosios Lietuvos kraštą, baltų kultūrą, Mažosios Lietuvos gyventojus (senovės prūsus, lietuvininkus ir vokiečius), krašto politinę, ekonominę, socialinę raidą. Chronologiškai enciklopedijos turinys apima laikotarpį nuo priešistorinių laikų iki XX a. vidurio (kai kuriuose straipsniuose pastaroji riba yra peržengta).
Enciklopedijos turinys suskirstytas į keturis tomus:
- Pirmas tomas (2000) – A–Kar – 776 psl. ISBN 5-420-01471-8
- Antras tomas (2003) – Kas–Maž – 800 psl. ISBN 5-420-01525-0
- Trečias tomas (2006) – Mec–Rag – 864 psl. ISBN 5-420-01612-5
- Ketvirtas tomas (2009) – Rahn–Žvižežeris – 928 psl. ISBN 978-5-420-01658-9
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos enciklopedija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ 2,0 2,1 „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ jau internete, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020-12-01.
- ↑ Rėmėjai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Rengėjai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ Autoriai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedijos pabaigtuvės, Voruta, 2010-01-10. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ Iliustracijų pateikėjai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
