Mėgintuvėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Megintuvėliai

Mėgintuvėlis - vienas dažniausiai naudojamų laboratorinių indų, gaminamas iš stiklo, kartais iš plastiko. Standartinis mėgintuvėlis yra maždaug piršto ilgio, apačia dažniausiai apvalios, U formos, viršuje gali būti įlinkimas, dėl kurio lengviau ir saugiau pilti medžiagas iš mėgintuvėlio.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėgintuvėlius naudoja chemikai, mažiems kiekiams skystų ar kietų chemikalų laikyti, maišyti, kaitinti, dažniausiai tyrimams ar kokybinėms reakcijoms. Dėl jų formos sumažėja masės praradimas pilstant, juos lengva valyti ir stebėti chemines reakcijas. Kuo mėgintuvėlis ilgesnis ir plonesnis, tuo lėčiau į aplinką išsiskirs garai ir dujos. Biologijoje mėgintuvėliai naudojami auginti įvairiems gyviems organizmams, tokiems kaip grybai, bakterijos, augalai. Medicinoje ir teismo ekspertizėje mėgintuvėliai reikalingi laikyti kraujo pavyzdžiams ir kitiems skysčiams.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lui Liumjeras su mikroskopu ir mėgintuvėliais

Mėgintuvėliai chemijai ir fizikai dažniausiai gaminami iš stiklo, todėl jie atsparesni karščiui, stiprioms rūgštims ir gali būti naudojami sąlyginai ilgai. Mėgintuvėliai pagaminti iš plėtimuisi atsparaus stiklo gali būti kaitinami tiesiogiai virš liepsnos.

Mėgintuvėliai biologijai gaminami iš skaidraus plastiko (polistireno ar polipropileno) ir dažnai yra išmetami panaudojus.