Lyderinė seka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lyderinė seka – baltymo pradžioje esanti amino rūgščių seka, nukreipianti susintetintą baltymą reikiama transportavimo kryptimi. Ten lyderinė seka paprastai nukerpama. Manoma, jog be lyderinės sekos baltyme gali būti ir daugiau transportavimo kryptį nulemiančių papildomų sekų. Lyderines sekas turi už organoidų ribų sintetinami (chloroplasto, mitochondrijos), tačiau juose veikiantys baltymai. Manoma, kad šie organoidai kažkada buvo savarankiški organizmai, o matoma struktūra yra toli pažengusios simbiozės rezultatas.

Lyderinės sekos turi bendrų dėsningumų, tačiau visgi yra gana įvairios. Manoma, jog įvairovė kilo dėl jų kilmės: iš pradžių baltymą papildant atsitiktinai „užgriebta“ anksčiau baltymų nekodavusia dalimi. Tais atvejais, kuomet ši papildoma dalis nukreipdavo baltymą reikiama kryptimi, atranka tokią padėtį įtvirtindavo ir po kurio laiko simbionto genomas šį geną prarasdavo. Nors chloroplastai ir mitochondrijos tebeturi savo DNR ir tebesintetina kai kurios baltymus, dauguma genų persikėlė į ląstelės branduolį.

Paprastai lyderinė seka tiksliai determinuoja transportavimo krypį, tačiau žinoma ir tokių sekų, kurios nulemia ją turinčių baltymų transportavimą po lygiai tiek į mitochondrijas, tiek ir į chloroplastus.

Lyderinės sekos atpažinimas ir dėsningumo nustatymai taip pat yra viena bioinformatikos krypčių, taikomi klasifikavimo algoritmai.