Lucijus Emilijus Paulas

Dž. Trambulis. „Emilijaus Paulo mirtis“ (1773)

Lucijus Emilijus Paulas (lot. Lucius Aemilius Paullus; m. 216 m. pr. m. e.) – romėnų karvedys ir konsulas.

Pirmą kartą tapo konsulu 219 m. pr. m. e. kartu su Marku Livijumi Salinatoriu. Tais metais jis įveikė Demetrijaus Fariečio vedamus ilyrų sukilėlius. Grįžęs į Romą buvo apdovanotas triumfu.

Per Antrąjį pūnų karą antrąkart pasiūlytas į konsulus kaip patricijų atstovas. Jo kolega tapo plebėjų kandidatas Gajus Terencijus Varonas. Jie abu vadovavo Kanų mūšiui. Tą dieną, kai Hanibalas sutriuškino romėnų kariuomenę, jai vadovavo Varonas. Jis nepaklausė Paulo patarimo nestoti į atvirą kovą, nepaisant didelės romėnų karių persvaros. Vėliau mūšyje Lucijus Emilijus Paulas iš svaidyklės su akmeniu buvo sužeistas į galvą. Karo tribūnas Gnėjus Lentulas, pamatęs konsulą, pasiūlė jam savo žirgą, kad galėtų atsitraukti iš kautynių, bet tas atsisakė ir galiausiai žuvo. Paulo mirtis apdainuota vienoje Horacijaus odėje.

Jo sūnus buvo Lucijus Emilijus Paulas Makedonikas, o duktė Emilija Tercija vėliau ištekėjo už Scipiono Afrikiečio.

Nuorodos

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Lucijus Veturijus Filonas Gajus Lutacijus Katulas	Lucijus Emilijus Paulas (219 m. pr. m. e.) kartu su Marku Livijumi Salinatoriumi	Vėliau valdė: Publijus Kornelijus Scipionas Tiberijus Sempronijus Longas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Gnėjus Servilijus Geminas Markas Atilijus Regulas	Lucijus Emilijus Paulas (216 m. pr. m. e.) kartu su Gajumi Terencijumi Varonu	Vėliau valdė: Tiberijus Sempronijus Grakchas Lucijus Postumijus Albinas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis