Lozanos metropolitenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lausanne Metro
Logo metro lausanne.jpg
Informacija
Vieta Lozana
Transporto tipas lengvasis metro
Linijų skaičius 1
Stotelių skaičius 15
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti 1991
Techninė informacija
Sistemos ilgis 8 km
Lausanne - Public transport map.png

Lozanos metropolitenas – viena iš miesto viešojo susisiekimo transporto rūšių ir vienintelis metropolitenas Šveicarijoje. Metropoliteno sistemą sudaro viena linija (M1). Šiuo metu tiesiama ir antroji linija (M2). Metropoliteną eksploatuojančiai įmonei (Transports publics de la région Lausannoise) taip pat pavaldžios ir kitos miesto transporto rūšys (troleibusai, autobusai), kurios sudaro vieningą, sujungtą sistemą.

Linijos[taisyti | redaguoti kodą]

M1[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji linija atidaryta 1991 m. kovo 24 d. Iš pradžių ji vadinosi „Pietrytinis Lozanos tramvajus“ (pranc. Tramway du Sud-Ouest lausannois, TSOL), bet vėliau buvo pervadinta į metro. Vis dėlto pati linija iki šiol išliko panaši į tramvajaus liniją - daugelyje vietų įrengtos uždaromos geležinkelio tipo pervažos (su šlagbaumais), o tai neatitinka metro reikalavimų. Tačiau, kai kuriuose informacijos šaltiniuose, Lozanos metropolitenas įvardijamas metro sistema.

M1 linijos ilgis siekia 7,8 km. Ji jungia miesto centrą su Renen (Renens) miesteliu. Požeminę dalį sudaro atkarpa su trimis stotimis, kita dalis įrengta ant estakadų, o didžiausia linijos dalis paklota ant žemės paviršiaus ir atskirta nuo gatvės transporto. Vidutinis linijos įveikimo laikas – 19 min. Maršrutai sudaryti kas 10–15 min. kasdien, tik sekmadieniais kas 20 min. Linija M1 važinėja dviejų sąstatų traukiniai.

Lozanos metropoliteno schema

M2[taisyti | redaguoti kodą]

Tai antroji, dabar statoma, metropoliteno linija Lozanoje. Jos atidarymas planuotas 2008 m. trečiame ketvirtyje. Didžiausia linijos dalis, apie 70 % turi būti požeminė. Šia linija važinės traukiniai guminiais ratais, kadangi esant dideliems nuolydžiams eksploatacija metaliniais ratais negalima.

Linijos ilgis sieks 6 km, joje išdėstyta apie 14 stočių. Stotis „Flon“ bus laikoma svarbiausiu transporto mazgu: ji bus abiejų linijų persėdimo stotimi dar jungianti ir geležinkelio stotį LEB.

Linijos aukščių skirtumas sieks 375 metrus, o nuokalnės vietomis - 12 %, trasoje vidutiniškai – 5 %. Planuojamas keleivių srautas – 6600 keleivių per valandą. Važiavimas pilnai automatizuota linija truks apie 18 minučių. Stotyse saugumo sumetimais bus įrengta permatoma siena su automatinėmis durimis, o visas valdymas vyks centrinėje dispečerinėje.

Naujojoje M2 linijoje važinės 15 naujų, dviejų vagonų traukinių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka