Lorenzo Ghiberti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lorencas Gibertis
Giberčio autoportretas
Gimė 1378 m.
Pelagas
Mirė 1455 m. gruodžio 1 d. (~77 metai)
Florencija
Palaidotas (-a) Šv. Kryžiaus bazilika, Florencija
Veikla auksakalys, skulptorius
Vikiteka Lorenzo Ghiberti

Lorencas Gibertis (it. Lorenzo Ghiberti, g. apie 1378 m. – m. 1455 m. gruodžio 1 d.) – XV a. italų renesanso metalo dirbinių meistras, skulptorius. Vienas reikšmingiausių ankstyvojo renesanso menininkų iš Florencijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L. Giberčio motina Mona Fjorė 1370 m. ištekėjo už Čionės Giberčio ir jie gyveno Pelago miestelyje prie Florencijos. Jo motina paliko vyrą, kažkuriuo metu persikėlė į Florenciją, kur gyveno su vietos auksakaliu Bartolu di Mikele. Manoma, kad Lorencas Gibertis tikriausiai gimė apie 1378 m. Pelage. Nėra tikra, kas buvo Lorenco tėvu. Jo vaikystė praėjo Bartolo di Mikelės namuose, kuris jį apmokė auksakalystės. Po Čionės Giberčio mirties 1406 m. motina ištekėjo už Bartolo. Lorencas taip pat buvo apmokytas tapybos ir savo autobiografijoje mini, kad 1400 m. vyko dirbti į Pezarą. 1401 m. Florencijoje buvo paskelbtas konkursas sukurti Šv. Jono baptisterijos bronzines duris. Lorencas Gibertis pateikė savo kandidatūrą. Jo konkursinė bronzinė panelė, vaizduojanti Izaoko paaukojimą, išliko. Vienu iš konkurentų dėl užsakymo buvo F. Bruneleskis, kurio konkursinis darbas irgi išliko. 1402 m. komisija pripažino Gibertį konkurso nugalėtoju. Tai buvo labai prestižiškas ir gerai apmokamas užsakymas jaunam auksakaliui. Sutartis buvo pasirašyta 1403 m. Realius darbus ties durimis Gibertis pradėjo 1407 m. ir užtruko iki 1424 m.

Nuo 1412 iki 1416 m. Gibertis kūrė Šv. Jono Krikštytojo statulą vienai Orsanmichele bažnyčios išorinių nišų Florencijos importuotos vilnos perdirbėjų gildijos užsakymu. Tai buvo didžiausia bronzinė statula Florencijos istorijoje tuo metu. Joje galima pažinti tiek klasikinius, tiek gotikinius motyvus. Maždaug tuo metu Gibertis vedė Marsiliją, vilnos audėjo dukterį. Jam gimė du sūnūs: Tomasas 1417 m. ir Vitorijas 1418 m., kurie padėjo tėvui jo darbuose. 1419–21 m. Gibertis atliko Šv. Mato statulą Florencijos bankininkų gildijos užsakymu Orsanmichele bažnyčiai. 1417–27 m. laikotarpiu Gibertis dirbo ties reljefinėmis panelėmis Sienos katedros krikštyklai dekoruoti. Prie šio projekto dirbo Donatelas ir Jakopas dela Kverča. 1419 m., kai Florencijoje viešėjo popiežius Martynas V, Gibertis gavo užsakymą sukurti popiežiui mantros ir mitros papuošimus su brangiaisiais akmenimis. Šie kūriniai neišliko. 1425 m. Gibertis atliko dar vieną nišinę Orsanmichele bažnyčios skulptūrą, vaizduojančią Šv. Steponą.

1425 m. L. Gibertis gavo užsakymą antroms Šv. Jono baptisterijos durims sukurti. Šios durys tapo garsiausiu jo kūriniu. Jas vėliau Mikelandželas praminė „Rojaus vartais“. Darbas ties šiomis durimis užtruko iki 1452 m. Gali būti, kad Gibertis buvo sutikęs Leoną Batistą Albertį ir rėmėsi, ar pats įtakojo šiojo meninius principus, išdėstytus Alberčio 1435 m. knygoje De pictura. Gibertis turėjo dideles dirbtuves Florencijoje. Su jomis buvo susiję Donatelas, Paolas Učelas, Michelozzo, Benocas Gocolis. Gibertis sukūrė rėmą Fra Andželiko Linaiuoli altoriniam paveikslui. Apie 1447 m. Gibertis pradėjo rašyti I Commentarii (nebaigti) − trijų knygų apmąstymus apie meną ir jo istoriją. Jose apžvelgė klasikinį (antikinį) meną ir XIII−XIV a. Florencijos ir Sienos mokyklų dailę, bei šiek tiek aprašė savo paties gyvenimą ir šis veikalas gali būti laikomas pačia anksčiausiai žinoma menininko autobiografija. Gyvenimo metu Gibertis buvo labai gerai apmokamas menininkas. Lorencas Gibertis mirė 1455 m. gruodžio 1 d. Florencijoje. Palaidotas Šv. Kryžiaus bazilikoje. Garsiausiu jo kūriniu laikomos rytinės Šv. Jono baptisterijos durys, sukurtos 1425–1452 m. laikotarpiu ir populiariai vadinamos „Rojaus vartais“ (pagal Mikelandželo apibūdinimą). Šių durų panelės yra išardytos ir perkeltos į Santa Maria del Fiore katedros meno muziejų. Jų fragmentuose vaizduojamos Senojo Testamento istorijos. Anksčiau Giberčio sukurtos šiaurinės baptisterijos durys yra originalioje jų vietoje, Šv. Jono baptisterijoje. Jose vaizduojamos Naujojo Testamento istorijos.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Jono baptisterijos durys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinės durys (1407−1424 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytinės durys „Rojaus vartai“ (1425−1452 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]