Lokėnėlių piliakalnis
| Lokėnėlių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lokėnėlių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Jonavos rajonas | ||
| Seniūnija | Šilų seniūnija | ||
| Aukštis | 30 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1971 | ||
| Tirtas | 1998-1999 m. | ||
| Registro Nr. | AR207 /23706, 1992, 23707 /A277KP | ||
Lokėnėlių piliakalnis su gyvenviete, Žvalgakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23707) Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Lokėnėlių, Šilų seniūnija. Pasiekiamas iš plento Jonava – Ukmergė prieš Lokio slėnį pasukus į dešinę pietų kryptimi keliu, vedančiu prie Lokio tvenkinio, pavažiavus 1,2 km – yra kairėje šiaurės rytuose, tik pervažiavus užtvanką per Lokės upelį.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnių kompleksą sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis yra 250 m į pietryčius nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Duomenų apie piliakalnį nedaug, nes visa aikštelė ir dalis pylimo Lokio paplauti nugriuvo dar iki XX a. vidurio. Aikštelė buvusi pailga vakarų – rytų kryptimi. Jos rytiniame gale buvo supiltas 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidosi į 12 m pločio, 1,2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio.
Piliakalnio liekanos buvo nuolat ardomos šiaurinio šlaito erozijos, todėl 1998-1999 m. jos buvo visiškai ištirtos. Dabar likusi tik lapuočiais medžiais apaugusi piliakalnio vieta su po tyrimų išplokštėjusia pylimo vieta, toliau tebegriūvančia Lokio upelio pusėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 102 000 m². Išmatavimai: 550 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 270 m pločio.
Pietinėje papėdėje 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 1998–1999 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio liekanas: šlaito dalį ties erozine nuogriuva, visą pylimą - iš viso 495 m² plotą. Nustatyta, kad piliakalnio vietoje gyventa III a., po pylimu rastas brūkšniuotos keramikos kultūrinis sluoksnis su židiniu, stulpavietėmis. Pylime fiksuoti trys jo stiprinimo etapai. Pirmasis 2 m pločio, 0,5 m aukščio iš perdegusio molio suplūktas pylimas išorinėje pusėje turėjo į išorę pasvirusių medinių kuolų užtvarą. Antrasis pylimas padidintas iki 4 m pločio ir 1 m aukščio, o į jį suplūktas molis sustiprintas nereguliariai klotais rąstais, pietinėje pusėje padarant įėjimą į aikštelę, apsaugotą stulpais. Trečiasis pylimas irgi plūktas iš molio, tvirtinto rąstais, žemę dalinai imant iš šalia kasamo griovio. Ant jo stovėjo rentininės konstrukcijos gynybinė siena.
Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Gudžionių piliakalnis 0,25 km | Paberžės piliakalnis 3 km Normainių piliakalnis 15 km |
Piliakalnių piliakalnis (Jonava) 16 km |
| |||||||
| Vikūnų piliakalnis 36 km |
|
Sližių piliakalnis 16 km Dubių piliakalnis 13 km | |||||||||
| Laukagalių piliakalnis 2,5 km | Bijautonių piliakalnis 29 km | Padaigų piliakalnis 6,5 km Ruklos piliakalnis 6 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2, p. 67–68 (Nr. 233), p. 100 (Nr. 397)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.111
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.64.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.62. P.45-60.
- Gintautas Zabiela. Lokėnėlių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V., 2000. P.138-141.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos piliakalniai. Lokėnėliai
- Heritage.lt Archyvuota kopija 2008-01-19 iš Wayback Machine projekto.