Lodžio mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lodi mūšis
General Bonaparte giving orders at the Battle of Lodi.jpg
Napoleonas Bonapartas duoda nurodymus
Data: 1796 m. gegužės 10 d.
Vieta: Lodis, Italija
Rezultatas: Napoleono pergalė

Lodžio mūšis (1796 m. gegužės 10 d.) – mūšis, kuriame Napoleonas Bonapartas nugalėjo Austrijos pajėgas. Napoleonas įrodė kariams savo gebėjimą vadovauti ir gavo Mažojo Kapralo pravardę.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzai bandė generolo Beaulieu austrų armiją įsprausti į spąstus, tačiau pasivėlino ir austrai pabėgo per Ados upę į saugią zoną. Beaulieu ties Lodžiu paliko 10000 armiją, kuri sustabdytų Napoleono persekiojimą. Kai prancūzai atvyko, austrai buvo įsirengę tvirtose gynybinėse pozicijose, o gyvybiškai svarbus tiltas buvo apšaudomas patrankų ir muškietų. Napoleonas pats peržiūrėjo priešo artilerijos pozicijas, darbą kurį įprastai atlieka artilerijos kapralas ir taiklia kanonada prirėmė austrus, kai tuo tarpu buvo paruoštas puolimas. Ryžtingas bei gausus generolo Massena puolimas kartu su sparnų pasislinkimu toliau palei upę privertė austrų ariergardą pabėgti į Mantujos tvirtovę. Abi pusės prarado po 2000 karių.