Lodžio mūšis
| Lodi mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Napoleonas Bonapartas duoda nurodymus |
|||||||
|
|||||||
Lodžio mūšis (1796 m. gegužės 10 d.) – mūšis, kuriame Napoleonas Bonapartas nugalėjo Austrijos pajėgas. Napoleonas įrodė kariams savo gebėjimą vadovauti ir gavo Mažojo Kapralo pravardę.
Mūšio eiga [taisyti]
Prancūzai bandė generolo Beaulieu austrų armiją įsprausti į spąstus, tačiau pasivėlino ir austrai pabėgo per Ados upę į saugią zoną. Beaulieu ties Lodžiu paliko 10000 armiją, kuri sustabdytų Napoleono persekiojimą. Kai prancūzai atvyko, austrai buvo įsirengę tvirtose gynybinėse pozicijose, o gyvybiškai svarbus tiltas buvo apšaudomas patrankų ir muškietų. Napoleonas pats peržiūrėjo priešo artilerijos pozicijas, darbą kurį įprastai atlieka artilerijos kapralas ir taiklia kanonada prirėmė austrus, kai tuo tarpu buvo paruoštas puolimas. Ryžtingas bei gausus generolo Massena puolimas kartu su sparnų pasislinkimu toliau palei upę privertė austrų ariergardą pabėgti į Mantujos tvirtovę. Abi pusės prarado po 2000 karių.
