Llallawavis scagliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
† Llallawavis scagliai

Llallawavis scagliai rekonstrukcija
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Kariaminiai paukščiai
( Cariamiformes)
Šeima: Fororakiniai
( Phorusrhacidae)
Pošeimis: Mesembriornithinae
( Mesembriornithinae)
Gentis: Mesembriornis
( Mesembriornis)
Rūšis: Llallawavis scagliai
( Llallawavis scagliai)
Binomas
† Llallawavis scagliai
Degrange et al., 2015

Llallawavis scagliai – tai paleontologų naujai apibūdinta kariaminių paukščių (Cariamiformes) būrio, foroakinių (Phorusrhacidae) šeimos, neskraidžiusių plėšriųjų paukščių išnykusi rūšis.

Buvęs paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių paukščių gerai išsilaikę griaučiai rasti dabartinės Argentinos šiaurės vakaruose iš plioceno epochos, maždaug prieš 3,5 milijonus metų.

Foroakiniai paukščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Foroakiniai (Phorusrhacidae) yra neskraidžiusių paukščių išnykusi šeima, kurios taksonai dabar randami tik fosilijų formoje. Foroakinių paukščių šeima žinoma iš Pietų Amerikos Kainozojus eros, iš Šiaurės Amerikos žemyno pleistoceno – plioceno epochų ir Afrikos eoceno epochos. Paukščiai buvo masyvaus kūno sudėjimo, svėrė iki 70 kg ir siekė 0,9-2 m ūgį. Kainozojaus eroje foroakiniai paukščiai buvo vyraujantys plėšrūnai bei viena labiausiai įspūdingiausių paukščių grupių.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp visų foroakinių (Phorusrhacidae) šeimos rūšių fosilijų, apie 95 procentus šių paukščių griaučių puikiai išsilaikė iki šių dienų. Pasak palentologų, jo griaučiai atskleidžia anatomijos detales, kurios retai išlieka kitose fosilijose – įskaitant klausos regioną, pilną gomurį, gerklas, trachėją, kai kurie akių srities kaulai – leidžiantys suprasti visų kitų foroakinių paukščių jutimą. Anot Daktaro Federico Degrange iš Kordobos valstybinio universiteto (Universidad Nacional de Córdoba) Argentinoje, šie paukščiai turėjo vidutinę klausą – girdėdavo 380-4230 hercų garsus. Patys skleisdavę žemo dažnumo garsą, kurį naudodavo tarpusavio bendravime[1]. Lyginant su kitomis foroakinių šeimos rūšimis, Llallawavis scagliai palyginus buvo nedideli – vidutinio dydžio, svėrė apie 18 kg bei buvo 1,2 m ūgio[2]. Manoma gyvendavo atvirose pievose.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinė lotynų kalba Llallawavis scagliai pavadinimo pirma žodžio dalis „Llallaw“ kečujų kalba reiškia didingas, o lotynų kalba „avis“ reiškia paukštį. Rūšies pavadinimą nusakantis žodis „Scaglia“ buvo suteiktas pagerbiant gamtininką ir Museo Municipal de Ciencias Naturales Lorenzo Scaglia muziejaus esančio Buenos Airėse buvusį direktorių Galileo Juan Scaglia, gyvenusį 1915–1989 metais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]