Liudvikas Ferdinandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudvikas Ferdinandas
Prancūzijos dofinas
Burbonai
Prancūzijos dofino herbas
Prancūzijos dofino herbas
Gimė 1729 m. rugsėjo 4 d.
Versalis
Mirė 1765 m. gruodžio 20 d. (36 metai)
Fontenblo
Tėvas Liudvikas XV
Motina Marija Leščinska
Sutuoktinis (-ė) Marija Teresė Rafaelė
Marija Juozapa
Vaikai Marija Zefyrina
Liudvikas Juozapas
Ksavjė Mari Juozapas
Liudvikas XVI
Liudvikas XVIII
Karolis X
Marija Klotilda
Elžbieta Pilypa Marija Elena
Prancūzijos dofinas
Valdė 1729 m. rugsėjo 4 d. – 1765 m. gruodžio 20 d. (36 metai)
Pirmtakas Liudvikas XV
Įpėdinis Liudvikas XVI
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Liudvikas Ferdinandas
Parašas

Liudvikas Ferdinandas (pranc. Louis Ferdinand; 1729 m. rugsėjo 4 d. – 1765 m. gruodžio 20 d.) – Prancūzijos sosto paveldėtojas, dofinas. Liudviko XV ir Marijos Leščinskos vyriausiasis sūnus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas Ferdinandas vaikystėje, apie 1738 m. (Lui Tokė studija)

Liudviko XV sūnaus gimimas buvo ilgai lauktas – kai 1729 m. Marija Leščinska pagimdė sveiką sūnų, tai buvo plačiai švenčiama. Po tragiškų mirčių virtinės XVIII a. pirmame dešimtmetyje Prancūzijos karališkoji šeima labai sumažėjo, o karaliui mirus be palikuonių galėjo kilti kova dėl sosto tarp jo dėdės Ispanijos karaliaus Pilypo V ir Orleano kunigaikščių. Gimus įpėdiniui atrodė užtikrinta dinastijos tąsa.

1745 m. šešiolikmetis dofinas vedė tėvo pusseserę Mariją Teresę Rafaelę (1726–1746), Pilypo V dukterį. Šios vestuvės sustiprino Ispanijos ir Prancūzijos sąjungą prieš rimčiausius jų priešus Habsburgus. Netrukus po dukters gimimo Marija Teresė mirė, duktė irgi išgyveno neilgai (iki 1748 m.). 1747 m. aštuoniolikmetis Liudvikas vedė šešiolikmetę Mariją Juozapą Saksę, Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto II (Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III) ir Marijos Juozapos dukterį.

Dofinas buvo gerai išauklėtas ir išsimokslinęs, labiau mėgo pokalbius nei šventes ir medžiokles. Palaikė jėzuitus, jo seserys jį laikė idealiu krikščionių valdovu. Aplink jį būrėsi opozicija karaliui. Šiuo atžvilgiu jis priminė savo senelį, Burgundijos kunigaikštį Liudviką, kuriam taip pat nebuvo lemta karaliauti.

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Marija Juozapa turėjo tris sūnus, būsimuosius Prancūzijos karalius:

„Dofino mirties alegorija“, 1765 m. (Lui Žanas Fransua Lagranė)

Liudvikas Ferdinandas taip pat turėjo dvi išgyvenusias dukteris: Mariją Klotildą, Karolio Emanuelio IV žmoną (vėliau tapusią Sardinijos karaliene), ir netekėjusią Elžbietą („Madam Elžbietą“), po brolio nuteistą brolio per revoliucinį terorą. Dar trys jų vaikai mirė vaikystėje.

Mirtis ir palaidojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirė Fonteneblo nuo tuberkuliozės. Jį pergyveno ne tik tėvai, bet ir senelis Stanislovas Leščinskis. Dofino našlė, Marija Juozapa, mirė po dvejų metų (1767 m.) nuo tos pačios ligos.

Dofinas palaidotas ne šalia protėvių Sen Deni bazilikoje, bet katedroje Sanse. 1794 m. kovą dofino palaikai dominikonų buvo išmesti iš Sanso katedros, bet po restauracijos 1814 metais surasti ir sugrąžinti į ankstesnę kapavietę.