Liudvika Meškauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liudvika Meškauskaitė (g. 1956 m. balandžio 27 d. Marijampolėje[1]) – teisininkė, advokatė, Lietuvos advokatūros savivaldos veikėja, žiniasklaidos teisės specialistė, Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė, visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. aukso medaliu baigė Kalvarijos vidurinę mokyklą, 1979 m. su pagyrimu – teisę VU Teisės fakultete, įgijo teisininkės kvalifikaciją. 1994 m. stažavosi Vokietijos advokatų kontoroje „Brandenburg-Wilhelm-Warrelmann“ Hamburge. 2004 m. birželio 30 d. apgynė disertaciją tema „Žiniasklaidos teisė: visuomenės informavimo teisė, teoriniai ir praktiniai aspektai", socialinių mokslų (teisės krypties) daktarė[2].

1979 m. Vilniaus 2-osios juridinės konsultacijos stažuotoja, 1980-1989 m. Varėnos rajono advokatų kontoros vedėja, advokatė, 1989-1995 m. Vilniaus miesto 1-osios advokatų kontoros advokatė, nuo 1997 m. Austrijos ambasados Lietuvoje advokatė patikėtinė, nuo 1995 m. advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros vadovė, advokatė. Nuo 2003 m. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitrė. Specializacija – Žiniasklaidos teisė, Baudžiamoji teisė, Žmogaus teisės, Atstovavimas civilinėse bylose, Civilinė teisė (Prievolinė teisė)[3].

1999-2005 m. Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros lektorė, žiniasklaidos teisės dėstytoja, nuo 2005 m. docentė. 2001-2002 m. VU Žurnalistikos instituto ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja. Nuo 2006 m. VU Teisės fakulteto docentė. Paskelbė mokslinių ir publicistinių straipsnių. Skaitė pranešimus konferencijose, dalyvavo diskusijose. Teikia komentarus žiniasklaidai teisės temomis.

Nuo 2002 m. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos narė[4], 1999-2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekto rengimo darbo grupės, 2000 m. darbo grupės, rengusios Visuomenės informavimo įstatymo naują redakciją, narė; 2001–2001 m. Seimo ir Jungtinių Tautų Vystymo programos Žmogaus teisių veiksmų plano projekto (HURIST) pranešimo apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje bendraautorė (autorė temų – „Nusikaltimų aukų teisinė padėtis" ir „Teisės į privatų gyvenimą apsauga").

1999-2000 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė, nuo 2005 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė[5]. Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) tarybos narė, LTD valdybos narė, nuo 2002 m. kovo 15 d. iki 2008 m. balandžio 18 d Lietuvos advokatų tarybos narė[6], Lietuvos advokatūros Tarybos pirmininko pavaduotoja (nuo 2011 m. gegužės 11 d.).

Nuo 1997 m. Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narė, 1998–1999 m. Atviros Lietuvos fondo ekspertė, 2004 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto prie Atviros Lietuvos fondo ekspertė, parengė apžvalgos „Žmogaus teisės Lietuvoje 2003 metais" skyrių „Teisė į informaciją Lietuvoje", nuo 2004 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narė[7].

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lietuvos advokatūra“, 2002 m. kovas-birželis, 3 psl.
  2. Liudvika Meškauskaitė Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos mokslo potencialas)
  3. Advokatės L. Meškauskaitės kontora („Infolex“)
  4. Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu
  5. Liudvika Meškauskaitė Archyvuota kopija 2010-09-13 iš Wayback Machine projekto. (Advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros inf.)
  6. Liudvika Meškauskaitė („Infolex“ inf.)
  7. Visuomeninė veikla Archyvuota kopija 2010-09-13 iš Wayback Machine projekto. (Advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros inf.)