Liudmila Ulickaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudmila Ulickaja (2023)

Liudmila Ulickaja (rus. Улицкая, Людмила Евгеньевна,  (g. 1943 m. vasario 21 d. Davlekanove, Baškirijoje) – Rusijos modernaus romano ir apysakos rašytoja. L. Ulickaja yra 14 grožinių literatūros knygų (daugiau nei 200 tūkst. egzempliorių), 3 pasakų vaikams ir 6 pjesių, statytų daugelio teatrų Rusijoje ir Vokietijoje, autorė. Taip pat ji yra daugelio literatūrinių apdovanojimų laureatė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užaugusi Maskvoje, L. Ulickaja baigė Maskvos valstybinį universitetą su diplomu genetikos srityje. Padirbusi genetikos ir biochemijos srityse, L. Ulickaja pradėjo savo literatūrinę karjerą kaip Žydų dramos teatro literatūros konsultantė. 10-tame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo dviejų pjesių scenarijų („Laisvės sesės“ ir „Moteris visiems“) autore. Pirmasis L. Ulickajos romanas „Sonečka“, publikuotas 1992 m. „Novy Mir“, beveik išsyk išpopuliarėjo ir buvo įtrauktas į Rusijos Bukerio premijos sąrašą. Dabar jos kūryba žavisi Rusijos publika ir kritikai tiek ten, tiek kitose šalyse. Jos darbuose dominuoja įvairios temos: religinės ir etninės tolerancijos būtinybė; inteligentijos problema Sovietų kultūroje; lyties ir šeimos klausimai; kasdienis gyvenimas kaip literatūros subjektas; nauji kūno įvaizdžiai (seksualus kūnas, neįgalus kūnas….). 2006 m. L. Ulickaja išleido romaną „Danielis Steinas, vertėjas“, pasakojusį apie holokaustą ir būtinybę sutaikyti judaizmą, krikščionybę ir islamą. Jos darbai buvo išversti į kelias kalbas ir sulaukė tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų, tarp jų – Rusijos Bukerio apdovanojimo už romaną „Kukockio kazusas“ (2001 m.). L.Ulickaja buvo pirmoji moteris, gavusi šį apdovanojimą. Vokietijoje rašytojos darbai buvo įtraukti į geriausiai parduodamų knygų sąrašą. L. Ulickaja gyvena Maskvoje ir nuolat publikuoja komentarus socialinėmis temomis, yra aktyvi filantropinių projektų, didinančių literatūros prieinamumą, dalyvė.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Penne Prizas (1997 m., Italija)
  • Medici Prizas (1998 m., Prancūzija)
  • Giuseppe Acerbi apdovanojimas (1998 m., Italija) už knygą „Medėja ir jos vaikai“
  • Rusijos Bukerio premija (2002 m., Rusija) už romaną „Kukockio kazusas“
  • Ordre des Palmes Académiques kavalierė (2003 m., Prancūzija)
  • Metų romano apdovanojimas (2004 m., Rusija) už „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“
  • Ivanuškos apdovanojimas kaip geriausiai metų rašytojai (2004 m., Rusija)
  • Ordre des Arts et des Lettres kavalierė (2004 m., Prancūzija)
  • Nacionalinis Literatūros apdovanojimas už „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“ (2005 m., Kinija)
  • Penne apdovanojimas (2006 m., Italija) už „Kukockio kazusas“
  • Rusijos Verslo akademijos Nacionalinis olimpinis prizas (2007 m.)
  • Nacionalinės literatūros apdovanojimas (2007 m., Rusija) už romaną „Danielis Steinas, vertėjas“
  • Tėvo Aleksandro Žmonių apdovanojimas (2008 m., Vokietija-Rusija)
  • Tarptautinio Rašytojo prizo kandidatė (2009 m.)

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Sonečka“ (1995 m.)
  • „Medėja ir jos vaikai“ (1996 m.)
  • „Laidotuvių vakarėlis“ (1997 m.)
  • „Kukockio kazusas“ (2001 m.)
  • „Moterų melagystės“ (2003 m.)
  • „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“ (2003 m.)
  • „Mūsų caro žmonės“ (2005 m.)
  • „Danielis Steinas, vertėjas“ (2006 m.)
  • „Rusijos improvizacija ir kitos pjesės“ (2008 m.).
  • „Žalioji palapinė“ (2010 m.)

Lietuviški vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Sonečka“ (2005 m., Kaunas. Vertė Rimantas Viedrynaitis)
  • „Kukockio kazusas“ (2006 m., Kaunas. Vertė Jurgis Gimberis)
  • „Ievos dukros“ (2007 m., Kaunas)
  • „Medėja ir jos vaikai“ (2010 m., Kaunas. Vertė J. Gimberis)
  • „Danielis Štainas, vertėjas" (2010 m., Kaunas. Vertė Donaldas Kajokas)
  • „Imagas“ (2015 m. Vertė Jonas Vabuolas)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]