Liudmila Ulickaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liudmila Ulickaja

Liudmila Ulickaja (rus. Улицкая, Людмила Евгеньевна, 1943 m. vasario 21 d. Davlekanove, Baškirijoje) yra kritikų pripažinta Rusijos modernaus romano ir apysakos rašytoja. L. Ulickaja yra 14 grožinių literatūros knygų (daugiau nei 200 tūkst. kopijų), 3 pasakų vaikams ir 6 pjesių, statytų daugelio teatrų Rusijoje ir Vokietijoje, autorė. Taip pat ji yra daugelio literatūrinių apdovanojimų laureatė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Užaugusi Maskvoje, L. Ulickaja baigė Maskvos valstybinį universitetą su diplomu genetikos srityje. Padirbusi genetikos ir biochemijos srityse, L. Ulickaja pradėjo savo literatūrinę karjerą kaip Žydų dramos teatro literatūros konsultantė. 10-tame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo dviejų pjesių scenarijų („Laisvės sesės“ ir „Moteris visiems“) autore. Pirmasis L. Ulickajos romanas „Sonečka“, publikuotas 1992 m. „Novy Mir“, beveik išsyk išpopuliarėjo ir buvo įtrauktas į Rusijos Bukerio premijos sąrašą. Dabar jos kūryba žavisi Rusijos publika ir kritikai tiek ten, tiek kitose šalyse. Jos darbuose dominuoja įvairios temos: religinės ir etninės tolerancijos būtinybė; inteligentijos problema Sovietų kultūroje; lyties ir šeimos klausimai; kasdienis gyvenimas kaip literatūros subjektas; nauji kūno įvaizdžiai (seksualus kūnas, neįgalus kūnas….). 2006 m. L. Ulickaja išleido romaną „Danielis Steinas, vertėjas“, pasakojusį apie holokaustą ir būtinybę sutaikyti judaizmą, krikščionybę ir islamą. Jos darbai buvo išversti į kelias kalbas ir sulaukė tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų, tarp jų – Rusijos Bukerio apdovanojimo už romaną „Kukockio kazusas“ (2001 m.). L.Ulickaja buvo pirmoji moteris, gavusi šį apdovanojimą. Vokietijoje rašytojos darbai buvo įtraukti į geriausiai parduodamų knygų sąrašą. L. Ulickaja gyvena Maskvoje ir nuolat publikuoja komentarus socialinėmis temomis, yra aktyvi filantropinių projektų, didinančių literatūros prieinamumą, dalyvė.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Penne Prizas (1997 m., Italija)
  • Medici Prizas (1998 m., Prancūzija)
  • Giuseppe Acerbi apdovanojimas (1998 m., Italija) už knygą „Medėja ir jos vaikai“
  • Rusijos Bukerio premija (2002 m., Rusija) už romaną „Kukockio kazusas“
  • Ordre des Palmes Académiques kavalierė (2003 m., Prancūzija)
  • Metų romano apdovanojimas (2004 m., Rusija) už „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“
  • Ivanuškos apdovanojimas kaip geriausiai metų rašytojai (2004 m., Rusija)
  • Ordre des Arts et des Lettres kavalierė (2004 m., Prancūzija)
  • Nacionalinis Literatūros apdovanojimas už „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“ (2005 m., Kinija)
  • Penne apdovanojimas (2006 m., Italija) už „Kukockio kazusas“
  • Rusijos Verslo akademijos Nacionalinis olimpinis prizas (2007 m.)
  • Nacionalinės literatūros apdovanojimas (2007 m., Rusija) už romaną „Danielis Steinas, vertėjas“
  • Tėvo Aleksandro Žmonių apdovanojimas (2008 m., Vokietija-Rusija)
  • Tarptautinio Rašytojo prizo kandidatė (2009 m.)

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Sonečka“ (1995 m.)
  • „Medėja ir jos vaikai“ (1996 m.)
  • „Laidotuvių vakarėlis“ (1997 m.)
  • „Kukockio kazusas“ (2001 m.)
  • „Moterų melagystės“ (2003 m.)
  • „Nuoširdžiai tavo, Šurikai“ (2003 m.)
  • „Mūsų caro žmonės“ (2005 m.)
  • „Danielis Steinas, vertėjas“ (2006 m.)
  • „Rusijos improvizacija ir kitos pjesės“ (2008 m.).
  • „Žalioji palapinė“ (2010 m.)

Lietuviški vertimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Sonečka“ (2005 m., Kaunas. Vertė Rimantas Viedrynaitis)
  • „Kukockio kazusas“ (2006 m., Kaunas. Vertė Jurgis Gimberis)
  • „Ievos dukros“ (2007 m., Kaunas)
  • „Medėja ir jos vaikai“ (2010 m., Kaunas. Vertė J. Gimberis)
  • „Danielis Štainas, vertėjas" (2010 m., Kaunas. Vertė Donaldas Kajokas)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]