Liubomiras Miletičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 bulg. Любомир Милетич |
|
|---|---|
| Gimė: | 1863 m. sausio 1 d. Štipas Osmanų imperija |
| Mirė: | 1937 m. birželio 1 d. (74 metai) Sofija |
| Veikla: | bulgarų kalbininkas |
| Organizacijos: | Sofijos universitetas |
| Pareigos: | rektorius, profesorius |
| Alma mater: | Prahos universitetas |
Liubomiras Miletičius (bulg. Любомир Георгиев Милетич, 1863 m. sausio 1 d. Štipas Osmanų imperija, dab. Makedonija – 1937 m. birželio 1 d. Sofija) – bulgarų kalbininkas. vienas Bulgarijos kalbotyros pradininkų.
Biografija [taisyti]
1882–1885 m. studijavo Zagrebo, 1883–1884 m. Prahos universitete.
Nuo 1888 m. dėstė Sofijos aukštojoje mokykloje (nuo 1904 m. Sofijos universitetas), 1900–1901 m. ir 1921–1922 m. rektorius; profesorius.
Tyrinėjo gretimų slavų tautų istoriją, buitį. Paskelbė bulgarų kalbos istorijos veikalų.[1]
Bibliografija [taisyti]
- Artikelis bulgarų kalboje (Членът в българския език), 1887 m.
- Rytų bulgarų tarmės (vok. Das Ostbulgarische), Viena, 1903 m., bulgarų kalba Sofija, 1989 m.
- Bulgarų kalbos Rodopų tarmės (Die Rhodopenmundarten der bulgarischen Sprache, Родопските диалекти на българския език), Viena, 1911 m.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Liubomiras Miletičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 132 psl.
