Liubomiras Laucevičius (1905)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liubomiras Laucevičius (1905 m. sausio 12 d. Švobiškis, Joniškėlio valsčius – 1993 m. birželio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Turinys |
Biografija [taisyti]
1933 m. baigęs Vienos universitetą iki 1945 dirbo Kazlų Rūdoje. 1945–1987 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1951–1984 m. Hospitalinės terapijos, 1984–1987 m. terapijos katedros vedėjas, nuo 1963 m. medicinos mokslų daktaras, 1965 m. profesorius. 1964–1971 dar ir Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius.
Tyrė raumenų ligas, kepenų cirozę, skausmo patogenezę, hipertoninę ligą. [1]
Sūnus gydytojas Aleksandras Laucevičius.
Bibliografija [taisyti]
- Chlorelilio blokada, 1967 m., rusų kalba
- Viscerorefleksinės segmentinės miopatozės sergant išemine širdies liga, su D. Kaunaite, 1975 m.
- Gydytojas Liubomiras Laucevičius: gyventi, mylėti, būti mylimam (sud. Inga Liutkevičienė). – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 380 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-758-7
Įvertinimas [taisyti]
1969 m. LSSR valstybinė premija
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Liubomiras Laucevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 605 psl.
