Liubomiras Gradauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liubomiras Gradauskas (1929 m. birželio 10 d. Butkūnuose, Jonavos valsčiuje2012 m. gegužės 28 d. Krasnogorske, Rusijoje) – Lietuvos gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Jonas Gradauskas. 1952 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1968 m. medicinos mokslų kandidatas.

19521955 m. Romainių tuberkuliozinės sanatorijos gydytojas. 19551961 m. Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės chirurgas, 19641967 m. gydytojas rentgenologas. 19672001 m. Kauno medicinos instituto dėstytojas, 19771983 m. Rentgenologijos ir radiologijos katedros vedėjas, 19831989 m. Anesteziologijos, reanimatologijos ir radiologijos katedros Radiologijos sektoriaus vadovas, 19911994 m. Radiologijos klinikos vadovas. Nuo 1990 m. profesorius. Nuo 1993 m. Europos raumenų ir griaučių radiologų draugijos narys.

Mokslinio darbo svarbiausia kryptis – griaučių radiologiniai tyrimai, kaulų ir sąnarių ligų diagnostika.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skeleto rentgeno anatomija ir skeleto ligų rentgeno semiotika, 1974 m.
  • Dantų ir žandikaulių alveolinių ataugų rentgenologinis tyrimas, su kitais, 1981 m.
  • Rentgenologinių tyrimų technika ir radiacinis saugumas, su kitais, 1987 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Liubomiras Gradauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 39 psl.