Lituanizacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lituanizacija – asimiliacinis procesas, kuomet svetimoje teritorijoje savaime ar prievarta pradeda dominuoti lietuvių kalba ar kultūra.
Pirmosios lietuvių kultūros asimiliacijos ištakos siekia Lietuvos kunigaikštystės laikus tarp kaimyninių baltų genčių: sėlių, jotvingių, nadruvų ir kuršių. Vėliau lituanizacijos procesas vykdytas rytų slavų kraštuose.
Periodiškai lituanizacijos ir polonizacijos asimilacijos vykdytos Vilniaus krašte.