Linkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Linkus (arba Linkas) – Pagudės prūsų genčių karo vadas per 12601274 m. Didįjį prūsų sukilimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1271 m. Linkaus ir bartų karo vado Divonio vadovaujami sukilėlių pėstininkai Kulmo žemėje apgulė Vokiečių ordino Traupeino (prūsiškai Traupeins; dab. lenk. Tropy Sztumskie į vakarus nuo Christburgo) pilį. Raiteliai siaubė Aliamo valsčių (vėliau Aliamo gyvenvietės vietoje įkurtas Marienburgas). Atvykus Vokiečių ordino pastiprinimui sukilėliai nutraukė pilies apgulą ir suvieniję jėgas netoli Christburgo, Zirgūnos (Zirgės) upės pakrantėje, įsirengė įtvirtintą stovyklą. Daliai sukilėlių slapta persikėlus per upę kryžiuočiai ties Pagasančių kaimu buvo užpulti iš priekio ir iš užnugario. Kautynėse žuvo 12 Vokiečių ordino riterių ir apie 500 eilinių karių. Sukilėliai sugriovė Christburgą, bet užimti pilies neįstengė, atsitraukė su dideliu grobiu ir belaisviais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas MatulevičiusLinkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 416 psl.