Linas Kvizikevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Linas Kvizikevičius
Gimė 1967 m. rugsėjo 28 d. (56 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos archeologas
Organizacijos Lietuvos istorijos institutas
Išsilavinimas humanitarinių mokslo daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Linas Kvizikevičius (g. 1967 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje) – Lietuvos archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Vilniaus 21-ąją vidurinę mokyklą. 19821985 m. mokėsi Vilniaus 25-oje profesinėje technikos mokykloje. 1995 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1998 m. stažavosi Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institute. 2004 m. birželio 11 d. Klaipėdos universitete apgynus disertaciją „Žemaitijos kunigaikštystės miestų ir miestelių raida“ suteiktas humanitarinių mokslo daktaro vardas.

Nuo 1996 m. Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, nuo 1998 m. Archeologijos skyriaus asistentas, nuo 2003 m. – Miestų tyrimo skyriaus vyr. laborantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Lietuvos archeologijos draugijos narys. [1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos gyventojų buitinė kultūra, ekonominis vystymasis. Tyrinėti objektai:

Kaimavietės
Jadagoniai, Kauno rajonas, 1995 m., Krivaičiai, Pakruojo rajonas, 1999 m.
Senamiesčiai
Jurbarkas 1997–1999 m., Kaunas 2000 m., Linkuva 1996 m., Molėtai 1998 m., Seredžius (Seredžiaus II piliakalnis) 2000–2002 m., Smalininkai 1997 m., Šeduva 1996–1998 m., Telšiai 1997, 1999 m., Trakai 1997, 1999 m., Ukmergė 1998 m., Veliuona 1995–1999 m., Videniškiai 1999 m., Vilnius 2001–2002 m.
Senovės gyvenvietės
Padaigai, Jonavos rajonas, Žiegždriai, (Žiegždrių piliakalnis), Kauno rajonas, 1997–1999 m.
Dvarvietės
Abromiškės, Trakų rajonas, Siesikai, Ukmergės rajonas, 1998 m.
Kapinynai
Linkuvos kapinynas, Pakruojo rajonas, 1996 m., Mažųjų Pakalniškių kapinynas, Jurbarko rajonas, 1998 m.), Žemaičių Kalvarijos kapinynas, 1999 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus Žemutinės pilies monetų lobis, Lietuvos istorijos metraštis. 1993, Vilnius, 1994, p.199–200.
  • XIV–XVI a. švininiai antspaudai., Kultūros barai, 1994, nr.12. p.54–56.
  • Dar viena moneta su tamgos ženklu, Kultūros paminklai, 1995, nr. 2, p.26–27.
  • Dar kartą apie Žygimanto II Augusto lietuviškus grašius, Lituanistica, 1996, nr. 3, p. 92–95.
  • Monetų radiniai Veliuonoje ir Skirsnemunėje, Kultūros paminklai, 1996, nr. 3, p. 23–32 (bendraautoris – G. Aleliūnas).
  • Broliai Vilkovičiai ir Vilniaus pinigų kalykla, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, p.454–456.
  • Nauji monetų radiniai iš Veliuonos, Kultūros paminklai, t. 4, p. 65–73.
  • Švininiai audeklų antspaudai, Lietuvos archeologija, 1998, t.15 p. 433–446.
  • Švininių antspaudų radiniai Vilniuje – XVI–XVII a. importinių audeklų prekybos atspindys, Lietuvos archeologija, 1999, t.18 p. 243–251.
  • Falschgeld und ihre Funde in Litauen zwischen den 13. und 17. Jahrhundert, XII tarptautinio numizmatikos kongreso pranešimo tezės, Berlynas, 1997, p.178.
  • Falschgeld und ihre Funde in Litauen zwischen den 13. und 17. Jahrhundert, XII tarptautinio numizmatikos kongreso medžiaga, Berlynas, 1999.
  • Rusijos monetos Lietuvos piniginėje apyvartoje 16–18 šimtmečiuose, VI–osios Rusijos numizmatikos konferencijos pranešimų tezės, Sankt Peterburgas 1998, p.151.
  • Mennice między Baltykiem a Morzem Czarnym, Wspolnota Dziejow, Warszawa. 1998. p. 93–95.
  • Švininiai antspaudai, Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, Vilnius, 1999, t. 4. p. 258–269.
  • Žemutinės Panemunės regiono miestelių numizmatinė medžiaga, Lietuvos archeologija, 2001, t. 21, p. 431–450.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]