Linas Daugnora
| Linas Daugnora | |
|---|---|
| Gimė | 1957 m. gruodžio 20 d. Dotnuva |
| Veikla | veterinarijos gydytojas |
| Organizacijos | Lietuvos veterinarijos akademija |
| Pareigos | Anatomijos ir histologijos katedros vedėjas |
| Išsilavinimas | biomedicinos mokslų daktaras |
| Alma mater | Lietuvos veterinarijos akademija |
Linas Daugnora (g. 1957 m. gruodžio 20 d. Dotnuva) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, zooarcheologas, osteologas, biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1981 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1989 m. veterinarijos mokslų kandidatas.
1981–1986 m. dėstė Alantos tarybiniame ūkyje–technikume. Nuo 1989 m. Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojas, 1995]]–2004 m. Anatomijos ir histologijos katedros vedėjas, Osteologijos laboratorijos vedėjas, nuo 2006 m. profesorius. Lietuvos archeologijos draugijos narys.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinio darbo kryptis – gyvūnų morfologija ir zooarcheologija. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Osteoarcheologija Lietuvoje: vidurinysis ir vėlyvasis holocenas, su A. Girininku, 1996 m.
- Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai. (Nomina anatomica, histologica et embryologica Veterinaria), autorių kolektyvo vadovas ir vienas autorių, 1998 m.
- Paukščių anatomijos terminai, žodynas, su kitais, 2002 m.
- Rytu Pabaltijo bendruomenių gyvensena XI–II tūkst. pr. m. e., su A. Girininku, LVA, Kaunas, 2004 m.
- Mamutai Lietuvoje. Lietuvos archeologija, 2004 m. ISSN 0207-8694
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Linas Daugnora. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 728 psl.