Lietuvos ypatingasis archyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Archyvo būstinė (Gedimino pr. 40, Vilnius)

Lietuvos ypatingasis archyvas – Lietuvos valstybės archyvas, saugantis Lietuvos partizanų, kitų pasipriešinimo (rezistencijos) SSRS ir Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų dokumentus; Lietuvoje veikusių SSRS represinių struktūrų bei šioms organizacijoms, tarnyboms pavaldžių struktūrų, įstaigų veiklos dokumentus.

Archyvo būstinė įsikūrusi Vilniuje, Gedimino pr. 40.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus apskrities archyvas, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyrius (kairėje) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Įsteigtas 1995 m. spalio 10 d., pertvarkius Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupę. Archyvas 1995–1996 m. perėmė saugoti buvusio LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvą, 1997–1998 m. – buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyvą. 2001 m. prijungtas Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas[1], saugojęs Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir kitus dokumentus.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyve yra 6 administracijos padaliniai: KGB dokumentų skyrius, VRM dokumentų skyrius (O. Milašiaus g. 23, Vilnius), LKP dokumentų skyrius (Gedimino pr. 12, Vilnius), Dokumentų apskaitos skyrius, Skaitmeninių dokumentų skyrius, Vidaus veiklos administravimo skyrius.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyvas saugo 7850 archyvinių fondų, 23257 apyrašus, į kuriuos įrašyti 1 355 045 apskaitos vienetai. Saugomi dokumentai užima 17 349 tiesinius metrus lentynų.

Archyvo saugomi archyviniai fondai sudaro šiuos kompleksus:

  • Lietuvos partizanų dokumentų ir jų kopijų kolekcijos, kuriose saugomi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Prisikėlimo, Žemaičių, Kęstučio, Dainavos, Tauro, Vytauto apygardų originalūs dokumentai, Lietuvos muziejuose saugomų partizanų dokumentų mikrofilmai, buvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai. Saugomi dokumentai apima 1922–1993 m. laikotarpį.
  • Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų fondai, kuriuose saugomi 1940–1941, 1944–1990 m. LSSR NKGB-MGB-KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, agentų asmens ir darbo bylos, Lietuvos gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos ir kiti dokumentai.
  • Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentų fondai, kuriuose saugomi LSSR NKVD-MVD padalinių, miestų ir rajonų skyrių, priešgaisrinės apsaugos, nežinybinės apsaugos, įkalinimo, medicinos, mokymo įstaigų, karo belaisvių lagerių, filtracinių patikrinimo punktų 1940–1941, 1944–1991 m. veiklos dokumentai, iš Lietuvos SSR numatytų ištremti asmenų sąrašai ir ištremtų asmenų įskaitos (tremties) bylos.
  • Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų fonduose saugomi XIX a. pab.–1991 m. Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos socialdemokratų, Bundo, užsienio lietuvių socialistų organizacijų, Lenkijos socialistų partijos (PPS) bei kitų Lietuvoje ir užsienyje veikusių darbininkų, socialdemokratų, socialistų, komunistų ir kitų visuomenės organizacijų bei asmenų fondai.
  • SSRS gynybos ministerijos Lietuvos SSR karinių komisariatų dokumentų kolekcijoje saugomos 1940–1941, 1944–1990 m. LSSR miestų, miestų rajonų ir rajonų karinių komisariatų dokumentai.
  • Rusijos Federacijos, Kazachstano Respublikos ir Lenkijos Respublikos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų kolekcijos

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]