Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Koordinatės: 54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg. / 54.6722; 25.2425
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg. / 54.6722; 25.2425

2023 m.
2017 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Mindaugo g. 8.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus. Iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie LVIA prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:

  • Dokumentų saugojimo ir apskaitos;
  • Senųjų aktų;
  • Rusijos imperijos dokumentų;
  • Religinių organizacijų dokumentų;
  • Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. sausį saugoti 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1957–1961 m. Polina Nikitina
  • 1961–1987 m. Domas Butėnas
  • 1987–1992 m. Jonas Baravykas
  • 1992–2010 m. Laima Tautvaišaitė
  • 2010–2019 m. Virginija Čijunskienė
  • Nuo 2019 m. Ramutis Kurpė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sigitas JegelevičiusLietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyvas Archyvuota kopija 2015-02-02 iš Wayback Machine projekto.