Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°55′06″N 23°55′16″E / 54.91833°N 23.92111°E / 54.91833; 23.92111

Klinikų centrinis korpusas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje.

Pavadinimų kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1936 m. numatyta vieta VDU klinikoms statyti – VII forto rajonas prie Eivenių gatvės, šalia šv. Luko ligoninės. Tais pačiais metais priimtas Žemės sklypų (VDU klinikoms statyti) nusavinimo įstatymas, patvirtintos konkurso sąlygos VDU klinikų projektui paruošti, pravestas tarptautinis konkursas ir paskelbti konkurso rezultatai. Gauti 6 projektai: 4 lietuvių ir 2 užsieniečių. Pirmąją premiją (10 tūkst. litų) laimėjo prancūzų architekto, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovo Urbeno Kasano (Urbain Cassan) projektas „XXX“. „Lietuvos aide” publikuotos laimėjusio 1-ją premiją prancūzų architektų U.Cassan VDU klinikų projekto nuotraukos.[1] 1937 m. Klinikų statybos techninei darbų priežiūrai sudaryta sutartis su diplomuotu statybos inžinieriumi Jonu Jasiukaičiu Jonu Jasiukaičiu, su U.Cassan pasirašyta sutartis dėl VDU klinikų statybos projekto parengimo. 1937-07-22 d. Jo ekscelencija arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas Juozapas Skvireckas iškilmingai pašventino pamatų kertinį akmenį. [2] 1937 m. pradėta visų šešių VDU klinikų pastatų statyba pagal U. Cassan parengtą VDU klinikų statybos projektą [3] Patologinio anatomikumo pastatą perprojektavo architektas Feliksas Bielinskis. Numatyta pastatyti 518 lovų VDU klinikas, kurios turėjo kainuoti 3 484 330 lt. [4] VDU klinikų statybą vykdė 20 rangovų (svarbiausius – brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bei Salomono Gudinskio firmos). [5]

Universiteto klinika buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą kai kurie darbai mechanizuoti, panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statomos laiptinės. Pastatytas 76 m aukščio mūrinis dūmtraukis.[6] Statybos darbai truko nuo 1937–1940. VDU Klinikų plotas siekė apie 29 tūkst. kv.m, iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė tuo, kad visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio, 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Juose įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamų krovinių prasilenkimui, taip pat išvedžiotos inžinerinės sistemos. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų. Klinikose veikla pradėta 1940 m. birželio-liepos mėn.

Pirmuoju direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas profesorius Kazys Oželis. 1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai.

Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) klinikos paverstos karo ligonine, kurioje sutalpinta iki 5 tūkst. sužeistųjų. Karo metu pastatai išliko nesugriauti, tačiau buvo išgrobstytas brangus medicininis turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. [7]

Pokario metais klinikos kurį laiką liko kariškių žinioje, o 1945 m. buvo perduotos civilinei valdžiai. Klinikų sklypas padidintas, apželdintas. 1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis. Nuo 1964 m. vykdomos naujos statybos, rekonstruojami senieji pastatai. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas. Priešais centrinį korpusą pietų pusėje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti tujomis ir eglėmis. Tarp centrinio pastato ir patologinio anatomikumo užveistas sodas, ligonių rekreacijai skirtas pušynas ant Neries kranto. 2006 m. pastatyta KMU biblioteka ir informacijos centras. [8]

2011 m. prie Klinikų prijungta VšĮ Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“. VšĮ Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ buveinėje įsteigtas LSMU ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.[9]

Sovietmečiu klinikose veikė moterų choras „Kanklės“, moterų ansamblis „Kolegės“, neurochirurgų agitmeninė brigada. Nuo 1987 m. lapkričio 1 d. buvo leidžiamas laikraštis „Klinikos žodis“.

Universiteto klinikų statinių ansamblis paminklosauginiu požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos. 2003 m. KMU klinikų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [10] 2008 m. gegužės 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 450 klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. [11]

Klinikos[taisyti | redaguoti kodą]

Biblioteka, 2007 m.
Klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“
  • Akių ligų klinika
  • Akušerijos ir ginekologijos klinika
  • Anesteziologijos klinika
  • Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
  • Bendrosios chirurgijos klinika
  • Chirurgijos klinika
  • Endokrinologijos klinika
  • Infekcinių ligų klinika
  • Intensyviosios terapijos klinika
  • Gastroenterologijos klinika
  • Hematologijos klinika
  • Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
  • Kardiologijos klinika
  • Nefrologijos klinika
  • Neonatologijos klinika
  • Neurochirurgijos klinika
  • Neurologijos klinika
  • Odos ir venerinių ligų klinika
  • Onkologijos klinika
  • Ortopedijos-traumatologijos klinika
  • Patologinės anatomijos klinika
  • Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
  • Psichiatrijos klinika
  • Pulmonologijos ir imunologijos klinika
  • Radiologijos klinika
  • Reumatologijos klinika
  • Urologijos klinika
  • Vaikų ligų klinika
  • Vaikų chirurgijos klinika
  • Vidaus ligų klinika

Direktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]