Lietuvos sodininkų draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos sodininkystės draugija)

Lietuvos sodininkų draugija – Lietuvos visuomeninė organizacija. Būstinė Vilniuje, Algirdo g. 11 – 1.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 m. Šalyje yra per 220 tūkstančių sodininkų sklypų, jie užima daugiau nei 21 tūkst. ha žemės plotą. 1959 m. įsteigta Lietuvos sodininkystės draugija (19871991 m. Respublikinis agrokooperatinis susivienijimas „Sodai“, nuo 1991 m. Lietuvos sodininkų draugija). Rėmė mėnesinio žurnalo „Mūsų sodai“ leidybą (ėjo 19591999 m.). Rūpinosi kolektyvinių sodų (nuo 1992 m. bendrijų sodų) kūrimu, produkcijos realizavimu, steigė prekybos kioskus. Vienija 11 rajoninių sodininkų susivienijimų (Alytus, Kaunas, Kretinga, Marijampolė, Panevėžys, Raseiniai, Šiauliai, Telšiai, Ukmergė, Vilnius, Zarasai) ir Ukmergės gėlininkų draugiją. Turi (2008 m.) 1800 sodininkų bendrijų ir daugiau kaip 200 000 narių.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draugijos organai – visuotinis narių susirinkimas, prezidiumas, draugijos pirmininkas. Nariai – sodininkų bendrijos, sodininkų bendrijų susivienijimai ir pavieniai sodininkai. Svarbiausi tikslai – plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę (užsiauginti ir pasigaminti žemės ūkio produktų – vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kt. produktų, susikurti aktyvaus poilsio sąlygas sodo sklypuose, tvarkyti ir tausoti jo išteklius) ir jos tradicijas; teikti konsultacijas ir rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams.

Lietuvos sodininkų draugija rengia geriausiai tvarkomų sodininkų bendrijų, gražiausių sodų sklypų ir sodybų apžiūras, konkursus, parodas, derina narių veiklą ir atstovauja jų interesams mėgėjiškos sodininkystės klausimais.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos sodininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 325 psl.