Lietuvos sienos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a.

Besiformuojant Lietuvos valstybei, lietuvių gyvenamosios teritorijos driekėsi tarp Neries ir Nemuno upių. XIII a. susiformavus valstybei, teritoriją sudarė lietuvių ir gretimų genčių gyvenamosios sritys.

XV a. pradžioje Lietuvos valstybė užėmė didžiausią teritoriją – valstybę sudarė Žemaitija, tikroji Lietuva, o didžiausią teritorijos dalį sudarė rusėnų kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taiką, nustatyta vakarinė LDK sieną, išlikusi nepakitusi daugiau nei 500 metų. Pagal šią sutartį Klaipėdos kraštas iki 1923 m. priklausė vokiečių valstybėms.

Rusijos imperijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų visą LDK teritoriją pasidalino galingosios imperijos – Užnemunė atiteko Prūsijos karalystei, o likusi dalis – Rusijos imperijai. Iki 1796 m. didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1796 m. sujungta su Slanimo gubernija, sudarant Lietuvos guberniją. 1801 m. Lietuvos gubernija padalinta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.

Užnemunė nuo 1807 m. priklausė Napoleono sudarytai Varšuvos kunigaikštystei, o nuo 1815 m. buvo Rusijos imperijos Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijoje (nuo 1837 m. – Augustavo gubernijoje).

1819 m. Palangos valsčius atiteko Kuršo gubernijai. 1843 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirta Kauno gubernija, nuo 1867 m. Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai. 1867–1915 m. gubernijų ribos nekito.

Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija.

Nuo 1918 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos sienų moderniaisiais laikais (nuo 1918 m.) kaita:

  • 1920 m. – po Želigovskio invazijos Vilniaus kraštas okupuojamas Lenkijos. Lietuva to nepripažįsta.
  • 1921 m. – Lietuvos-Latvijos teritorijų mainai, Lietuvai perduodama Palanga, Latvijai – Aknysta ir abi šalys atsisako pretenzijų į kitus viena kitos plotus.
  • 1923 m. – po Lietuvos remto perversmo Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
  • 1938 m. – po Lenkijos ultimatumo Lietuva atnaujina su ja diplomatinius santykius, taip pripažindama lenkams Vilniaus kraštą.
  • 1939 m. – po Vokietijos ultimatumo Klaipėdos kraštas perduodamas Vokietijai.
  • 1939 m. – pagal sutartį su Rusija mainais už karinių įgulų įvedimą į Lietuvą, Lietuvai atiduodamas penktadalis Vilniaus krašto.
  • 1940 m. – Lietuvą okupuoja SSRS, įsteigiama Lietuvos SSR, buvusios Lietuvos teritorijoje ir dar prijungiama šiek tiek žemių iš Vilniaus krašto (Švenčionys, Druskininkai). Lapkričio 6 d. SSRS AT prezidiumo įsaku nustatyta Lietuvos ir Baltarusijos siena. Lietuvai atiteko lietuviškos Adutiškio, Daugėliškio, Dieveniškių, Druskininkų, Marcinkonių, Mielagėnų, Ratnyčios, Rudnios, Švenčionių, Tverečiaus apylinkės – viso 2647 km² (82.000 gyventojų).
  • 1941 m. – Lietuvą užima Vokietija, atskiriami Druskininkai, prijungiama daugiau Vilniaus krašto (Lentupis, Ašmena, Svyriai).
  • 1944–1945 m. – Lietuvą vėl okupuoja SSRS, atkuriama Lietuvos SSR. Atjungiamos vokiečių duotos žemės (Lentupis, Ašmena, Svyriai), jos atiduodamos Baltarusijos SSR. Vėl prijungiami Druskininkai, taip pat – Klaipėdos kraštas.
  • 1990 m. – atkuriama Lietuvos nepriklausomybė pagal 1944 m. Lietuvos SSR sienas.
  • 2004 m. – teritorijų mainai su Rusija, Lietuva perima vakarinę Vištyčio kaimo dalį, o rusams atitenka toks pats plotas kitur. Su Rusija pasirašoma sienų sutartis.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918-1940 m.: žmonės ir įvykiai (sud. Algis Balaišis). - V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2006. - ISBN 9955-9875-0-2
  • Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918-1940 m. (sud. Algis Balaišis). - V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2007. - 364 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9875-1-2
  • Tomas Čelkis. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV-XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22. - 58-73 psl.

Tomas Čelkis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų sutartys ir delimitacijos procedūra XIV-XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos. 2010, t. 25, 25-47 psl.

  • Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija (sud. Zenonas Kumetaitis, Česlovas Laurinavičius, Zita Medišauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė). - V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. - 177 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-23-318-3

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]