Lietuvos naudingosios iškasenos

Lietuva turi įvairių naudingųjų iškasenų, tačiau jos slypi gelmėse, po kvartero nuogulomis ir giliau. Lietuvoje kasamas smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, nafta. Prieš 15 metų šalyje buvo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau šiandien šis rodiklis sumažėjęs iki 5–6 tonų.

Nafta

Lietuvoje naftos ilgai nepavyko rasti, tik 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai. Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5 % šalies reikmių. Nuo 1990 m., kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Visą laiką augusi naftos gavyba, nuo 2002 m. ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, o tokiais pat gavybos tempais, jie būtų išnaudoti iki 2026 . Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net iki 60 mln. tonų, bet jas dar reikia rasti. Geologų akys krypsta į Baltijos jūrą. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksploatuoti didelis telkinys D-6, kurio atsargos apie 22 mln. tonų.

Lietuvos naftos telkinių žemėlapis

Pociai-1884

Diegliai-1880

Genčai-1949

Girkaliai-1898

Svencelė-1883

Šilalė-1929

Vilkyčiai-1763

Kintai

Ablinga-1851

Kretinga-1882

Nausodis-1881

335

3608

1926

1885

3358

4508

4494

Dolomitas

Dolomitas

Arti žemės paviršiaus aptinkama tik šiaurės Lietuvoje. Tai palyginti minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, nuo seno naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda keliams tiesti. Didžiausi devono periodo dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose (Pakruojo r.).

Klintis

Iki 30 m storio permo periode susidariusios nuosėdinės karbonatinės uolienos klinties sluoksniai, arčiausiai paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys, kurio atsargos net 70 mln. tonų. Klintis jame išgaunama atviruoju būdu. Klintis – pagrindinė cemento gamybos žaliava, todėl netoli Karpėnų karjero pastatyta „Akmenės cemento“ gamykla.

Molis

Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena iš labai smulkių dalelių (mažiau nei 0,01 mm). Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių. Dauguma jų – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės ir kt. gaminiai. Vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių karjeras, čia triaso periodo molio sluoksnis yra net 100 m storio.

Smėlis ir žvyras

Lietuvoje išžvalgyta per 600 žvyro ir per 100 nemažų kvartero smėlio telkinių. Jų yra bemaž visoje šalyje. Žvyras naudojamas betonui gaminti, keliams tiesti. Smėlis – keliams tiesti, statyboms, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksploatuojamas neogeno periode susidaręs kvarcinio smėlio telkinys. Baltas, daugiau kaip 90 % kvarco turintis smėlis – reta ir vertinga žaliava. Karjere iškastas smėlis naudojamas langų stiklams, stiklo tarai, kineskopams gaminti.

Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos

Anhidritas – Pagiriuose (Kauno rajonas), 300 metrų gylyje slūgso sulfatinės uolienos – anhidrito – sluoksnių. Anhidritą galima naudoti apdailos plokštėms, cementui, trąšoms. Pagirių telkinyje anhidritą buvo planuojama pradėti kasti 2012 m.

Auksas – mokslininkai nustatė, kad Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 tonos aukso. Tačiau šiame žvyre yra labai maža aukso koncentracija. Norint gauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000 tonų žvyro. Taigi gavybos išlaidos pranoktų išgauto aukso vertę.

Geležies rūda – netoli Varėnos kristaliniame pamate (350 m gylyje) rasti 4 gana kokybiškos geležies rūdos (geležingumas 47–62 %) telkiniai. Nuo Zervynų kaimo į šiaurės vakarus iki Šarkiškių bei Biekšių kaimo besitęsiančioje zonoje yra 7 geležies rūdos apraiškos ir dar 13 intensyvių magnetinių anomalijų. Sutinkami 4 geležies rūdos tipai, tarp kurių vyrauja 80-90 % serpentininė magnetinė rūda. Trijuose didžiausiuose telkiniuose yra apie 734 mln. t išteklių. Norint geležies rūdą išgauti, reikėtų įrenginėti gilias šachtas, jas nusausinti, o tai kainuotų labai brangiai. Geležies rūdos gavyba taip pat suniokotų ir unikalų Dzūkijos landšaftą.

Granitas randamas daugelyje vietų, tačiau kaip naudinga iškasena verta dėmesio randama pietryčių Lietuvoje Marcinkonių granitoidų masyve, kurio plotas apie 300 kvadratinių km. Čia granitas slūgso 200–300 m gylyje. Granitas pagal fizines ir mechanines savybes yra vertinga natūrali statybinė medžiaga, o kai kurios jo atmainos gali būti panaudotos kaip apdailos akmuo.

Opoka – nuosėdinė uoliena. Lietuvoje yra žinomas vienas 1954–1955 m. ir 1959 m. išžvalgytas telkinys esantis Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse, apimantis 36,6 ha plotą. Kaip naudinga iškasena susijusi su viršutinės kreidos nuogulomis, kurias dengia 9–13,8 m kvartero nuogulos. Opokos ištekliai telkinyje sudaro 34,4 mln. tonų. Telkinys pradėtas eksploatuoti 1989 m. ir per metus buvo iškasama 104 tūkst. tonų. Vėliau gamyba ženkliai sumažėjo, o 1994 m. visai sustojo. Opoka naudojama kaip statybinis akmuo ir mineralinis priedas, be to iš lietuviškos opokos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus.

Lietuvoje taip pat rastos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos: akmens druska, fosforitas, gintaras, sapropelis.

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.