Lietuvos muzikų draugija
Lietuvos muzikų draugija – 1936–1940 m. Kaune ir 1940 m. Vilniuje veikusi Lietuvos muzikų ir muzikos mokytojų visuomeninė organizacija. 1987–1999 m. jos vardu vadinosi dab. Lietuvos muzikų sąjunga.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos muzikų draugija tęsė Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijos (pirmininkas Stasys Šimkus), veikusios 1932–1935 m. ir Lietuvos muzikos ir dainos centro, veikusio 1928–1932 m., veiklą. Pirmininkas Nikodemas Martinonis.
Lietuvos muzikų draugija turėjo Vargonininkų (vadovas Konradas Kaveckas), Chorvedžių (vadovas Klemensas Griauzdė), Muzikos mokytojų (vadovas Jonas Motiekaitis), Orkestrų vadovų (vadovas Bronius Jonušas) sekcijas. 1938–1940 m. leido žurnalą „Muzikos barai“ (redaktorius Motiejus Budriūnas, 1932–1933 m. leido Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugija), rengė nemokamus koncertus. Lietuvos muzikų draugijos pastangomis 1938 m. parengtas lietuviškų muzikos terminų žodynėlio projektas, 1937 m. ir 1938 m. surengtos dainų šventės Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje. Draugijos muzikai dalyvavo Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos festivaliuose Londone ir Varšuvoje, surengė konferencijų su Latvijos ir Estijos muzikais 1937 m. Kaune ir 1940 m. Tartu.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Povilas Jurkštas. Lietuvos muzikų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 283 psl.