Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, organizuojantis ir vykdantis muziejinių vertybių kaupimo, apsaugos, eksponavimo, mokslo tiriamąją bei populiarinamąją veiklą. Įsikūręs Kauno senamiestyje, Rotušės a. 28.

Istorija

Muziejus pradėtas kurti 1936 m. Lietuvos vaistininkų draugijos (LVD) ir Lietuvos farmaceutų sąjungos pastangomis. Vaistinėms buvo išsiųsti prašymai prisidėti prie muziejaus kūrimo, rinkti ir perduoti senus daiktus bei dokumentus. Vaistininkai atsiliepė į šį kreipimąsi ir į Kauną išsiuntė daug vertingų eksponatų: senų farmakopėjų, herbariumų, vaistinės indų, svarstyklių, baldų ir kt.

1937 m. LVD nuomojo atskirą patalpą Donelaičio g., kurioje buvo įrengta Lietuvos senovės vaistinės muziejaus ekspozicija. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai šias patalpas reikėjo palikti, eksponatai buvo išsklaidyti po įvairius vaistų sandėlius.

Po karo muziejaus turtas suvežtas į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmus. Didesni daiktai (stalai, spintos) buvo sudėti fakulteto rūmų rūsyje, o mažesni (vaistinės indai, knygos, svarstyklės ir kt.) pateko į Farmacijos skyriaus profesoriaus Benedikto Šiaulio kabinetą. 1946 m. didžiojo pavasario potvynio metu vanduo apsėmė ir sugadino visus rūsyje buvusius eksponatus, išliko tik tai, kas buvo profesoriaus kabinete.

1957 m. mirus prof. B. Šiauliui, eksponatai perduoti vyr. dėstytojui Alfonsui Kaikariui, skaičiusiam farmacijos istorijos paskaitas. Matydami A. Kaikario entuziazmą ir domėjimąsi farmacijos praeitimi, jį rėmė Lietuvos vaistininkai: daug daiktų atvežė patys iš savo vaistinių, dovanojo kolegos dėstytojai arba studentai. Eksponatai buvo kaupiami dėstytojo kabinete, vėliau – tuometinio Kauno medicinos instituto (KMI) Farmakologijos fakulteto koridoriaus spintose ir palėpėje.

1973 m. vasarą, pritarus instituto rektoriui Zigmui Januškevičiui, nutarta instituto centrinių rūmų hole įrengti patalpas muziejui. Muziejų lankė Farmacijos ir Gydomojo fakultetų studentai, provizorių tobulinimosi kursų dalyviai, instituto svečiai. Muziejuje buvo dirbama visuomeniniais pagrindais, tačiau, be eksponatų kaupimo, vyko ir mokslinis darbas, kaupta archyvinė medžiaga.

1975 m. rugsėjo 26 d. muziejus prasiplėtė, jam skirtos patalpos instituto centriniuose rūmuose, įrengta ekspozicija „XIX a. Lietuvos miesto vaistinė“.

1971 m., panaudojus Aleksandro Vileišio ir Vytauto Siudiko kolekcijas, įkurtas KMI istorijos muziejus. Jame sukaupta Lietuvos medicinos istorijos medžiagos: dokumentų, instrumentų aprašų, žymių mokslininkų asmeninių daiktų. 1985 m. buvo 1500 eksponatų. 1979 m. įkurtas farmacijos liaudies muziejus. 1985 m. jame buvo apie 5600 eksponatų. 1985 m., sujungus farmacijos ir KMI istorijos muziejus, įkurtas bendras muziejus.

1987 m. lapkričio 5 d. restauruotame XVI a. name duris atvėrė Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. Jame yra du skyriai – medicinos ir farmacijos. Muziejaus rinkinį sudaro Lietuvos medikų ir farmacininkų asmeniniai daiktai, medicinos prietaisai, dokumentai, ligoninių ir vaistinių įrengimai. Čia taip pat yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomoji bazė, studentams skaitomos paskaitos, vyksta praktiniai užsiėmimai Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos tema.

Ekspozicijos

Senovės medicinos įrankiai ir rakandai muziejaus rūsyje

Muziejaus direktorius Tauras Mekas

Farmacijos skyriaus ekspozicija

Ekspozicijoje vaizduojama XIX a. pab. Lietuvos miesto vaistinė. Supažindinama su vaistinės struktūra: oficina (receptų kambarys), koktorija, vaistingųjų medžiagų atsargų kambariu, laboratorija, rūsiu.

• Oficina, arba receptų kambarys. Šioje patalpoje būdavo priimami lankytojai, parduodamos farmacijos prekės ir vaistai. Ją vaistinių savininkai įrengdavo kuo gražiau ir prabangiau, tuo norėdami pritraukti lankytojus, sukelti jų pasitikėjimą.
• Koktorija (lot. coquere – gaminti, virti, džiovinti). Šioje patalpoje būdavo gaminami užpilai bei nuovirai, plaunami ir džiovinami indai, distiliuojamas vanduo. Muziejaus koktorijoje eksponuojami prietaisai ir aparatai, naudoti XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos miestų ir kaimų vaistinėse.
• „Materialinis“ kambarys. Tai vaistinių medžiagų atsargų kambarys. Šioje patalpoje būdavo saugomos ir nuodingos bei stipriai veikiančios medžiagos.
• Laboratorija. Iki XIX a. II pusės didesnės miesto vaistinės pačios gamindavo įvairius joms reikalingus preparatus. Muziejuje eksponuojama garinė galeninių preparatų gamybos linija, naudota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vaistinės laboratorijoje. Kiti aparatai 1922–1950 m. buvo naudojami chemijos-farmacijos laboratorijoje „Sanitas“.
• Rūsys. Vaistinių rūsiuose būdavo laikomos tos vaistinės medžiagos, kurioms reikėdavo žemesnės temperatūros – aliejai, įvairūs taukai. Didesniuose rūsiuose būdavo atliekamos ir kai kurios technologinės operacijos – žaliavų smulkinimas, tepalų gamyba.
• Antrojo aukšto salėse demonstruojami eksponatai, pasakojantys, kaip farmacija vystėsi tarpukario Lietuvoje, tuo metu naudotus medikamentus, apie tolesnę farmacijos raidą šalyje.

Medicinos istorijos ekspozicija

Medicinos skyriuje galima susipažinti su Lietuvos medicina 1918–1940 m. Čia rodomi tuometinių gydytojų kabinetai: rentgenologo S. Laurinavičiaus (1892–1978), stomatologės Zofijos Čerkeliūnienės (1892–1979), ausų, nosies, gerklės gydytojo Jurgio Aleknos (1873–1952). Stenduose išsamiai nušviečiama tuometinio Sveikatos departamento ligoninių, sanatorijų, medicinos draugijų, socialinių globos organizacijų veikla. Kitoje salėje galima sužinoti apie aukštojo medicinos mokslo pradžią Kaune, Kauno medicinos universiteto istoriją.

Nuorodos

• Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus Archyvuota kopija 2009-02-24 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukos
• Apie vaistinę sukosi visas gyvenimas
• Vaistinių signatūrų piešiniai ir simboliai
• Medicinos muziejuje – meilės priesaikos // Kauno diena, 2007 m. rugsėjo 11 d. [1]