Lietuvos audiosensorinė biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos aklųjų biblioteka)
Lietuvos audiosensorinė biblioteka
Lietuvos audiosensorinė biblioteka Vilniuje
Įkurta 1966
Vieta Vilnius, Gerosios Vilties g. 10
Direktorė Inga Davidonienė
Interneto svetainė https://www.labiblioteka.lt/

Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) – valstybinės reikšmės biblioteka, pavaldi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai[1], skirta aprūpinti informacija skaitymo sutrikimų turinčius žmones. Bibliotekos tikslas - sudaryti galimybes negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto žmonėms aktyviai siekti gyvenimo tikslų, būti savarankiškiems ir įveikti informacinės atskirties kliūtis[2].

Teikdama laisvalaikio, pažintinę ir mokymosi literatūrą specialiaisiais formatais[3], biblioteka padeda neįgaliesiems gauti reikiamos informacijos darbui, studijoms, mėgautis ir puoselėti įvairius pomėgius, tenkinti skaitymo poreikius[4].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. Kaune įkurtas Kauno aklųjų institutas. 1928 m. Pranas Daunys parengė lietuvišką brailio abėcėlę, pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba. Bibliotekos pradžia siejama su instituto knygų pirmosiomis kolekcijomis.

1930 m. institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 19401947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Vėliau bibliotekos buvo pradėtos steigti prie neregių darbo centrų kituose miestuose: 1947 m. – Vilniuje, 1952 m. – Panevėžyje, 1957 m. – Šiauliuose, 1961 m. – Klaipėdoje. 1959 m. suburiamas pirmasis neregių literatų būrelis. 1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga - Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus", ją įgarsino aktorius Edvardas Kunavičius.[5]

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Klaipėdos filialas.

1966 m. vasario 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka su centru Vilniuje, Jadvyga Zinaida Kuolienė ženkliai prisidėjo prie šio darbo[6]. Jai patikimas darbas – vadovauti Metodiniam skyriui, rūpintis bendra bibliotekos struktūra, knygų komplektavimo ir katalogavimo sistema. Po penkerių metų, 1971 m. nuo balandžio mėnesio  J. Kuolienė paskiriama šios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Rūpinosi bibliotekos fondų gausinimu, skaitytojų aptarnavimo kokybės gerinimu, užmezgė ryšius su šalies ir užsienio bibliotekomis.

1966 m. išleidžiamas pirmasis garsinis žurnalas. Pirmasis (be pavadinimo) garsinis žurnalas, supažindinantis respublikos akluosius su mokslo, technikos naujovėmis ir teikiantis nemažai kitos informacijos, pasirodė gegužės mėnesį. Vėliau žurnalas pavadintas “Spinduliu”. Garsinį žurnalą rengė Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos redaktoriai: iš pradžių – Saulius Plepys, vėliau – Juozas Karlikauskas.[7]

1969 m. Bibliotekoje įkuriamas Tiflotyros skyrius.[8] Steigiamos kilnojamosios bibliotekėlės; kilnojamosios bibliotekėlės organizavo daug renginių ir parodų tiflologine ir kitokia tematika.[9]

Nuo 1970 m. LAB kasmet organizuoja Brailio rašto skaitymo konkursus.[10] 1983 m. įsteigiama Antano Jonyno premija už geriausią prozos debiutą.[11]

1991 m. Valentinas Vytautas Toločkos iniciatyva Lietuvos aklųjų bibliotekoje, leisti įvairiūs leidiniai apie neregius bei pačių neregių kūrybą.

1991 m. sausio 13 d., okupantams žėmus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, radijas programą transliavo iš Aklųjų ir silpnaregių garso įrašų studijos.[12]

1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinioje. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme Lietuvos aklųjų biblioteka priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.

1995 m. LAB įgijo valstybinės reikšmės bibliotekos statusą.[13]

1996 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos iniciatyva Neįgaliųjų reikalų tarybos prie LR vyriausybės lėšomis pastatomas bibliotekos centro Vilniuje pastatas.[14]

2011 m. pradedami kurti daugiafunkciai leidiniai DAISY formatu.[15]

2012 m. bibliotekoje buvo sukurta elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS).[16]

Nuo 2013 m. Lietuvos aklųjų biblioteka kviečia tapti savanoriais diktoriais ir įgarsinti leidinius[17]

2016 m. spalį Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) surengta konferencija „Bibliotekos – įtraukiai visuomenei“, skirta Marakešo sutarčiai ir įvairiems jos veikimo aspektams. Renginyje diskutuota apie sutarties ratifikavimą ES institucijose. Šią konferenciją rėmė Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Konferencija įvyko LAB itin svarbiais – jos veiklos 50-mečio ir Bibliotekų – metais.[18]

2019 m. bibliotekoje įkuriamas disleksijos centras.[19]

2023 m. keičiamas pavadinimas. Nuo šiol tai Lietuvos audiosensorinė biblioteka.[20]

Bibliotekos vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966-1969 m. Valentinas Vytautas Toločka,

1971-1995 m. Stasys Stasiulis,

1996-2007 m. Jadvyga Zinaida Kuolienė,

2007-2018 m. Rasa Januševičienė,

nuo 2019 m. Inga Davidonienė.

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos audiosensorinė biblioteka, vienintelė biblioteka Lietuvoje, įgaliota leisti vartotojų poreikiams pritaikytus leidinius - garsines knygas, leidinius padidintu šriftu ir Brailio raštu, daugiafunkcius DAISY formato dokumentus ir kt.[21] Biblioteka yra pagrindinis skaitymo sutrikimų turinčių žmonių informacinio aptarnavimo organizavimo bei kompetencijos centras[22]:

Registruoti biibliotekos skaitytojai turintys sutrikimų, dėl kurių kyla sunkumų skaityti įprastą tekstą, turintiems žmonėms turi galimybę naudotis vienintele Lietuvoje virtualia biblioteka ELVIS[23]. Ji leidžia vartotojams ieškoti ir gauti visus reikiamus leidinius neišeinant iš namų. Norint naudotis ELVIS, tereikia turėti internetą, prieinama nemokamai.[24] Lietuvos audiosensorinė biblioteka užsiima ir edukacine veikla – konsultuoja ir moko kitų bibliotekų darbuotojus bei ugdo savo skaitytojų gebėjimus naudotis informacijos ir ryšio technologijomis.[25] Ne visi tradiciniai renginiai prieinami skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, todėl Lietuvos audiosensorinė biblioteka kuria kultūrines ir edukacines programas, kurios leidžia pasikliauti įvairiomis juslėmis (pavyzdžiui, lytėjimu, klausa, uosle) ir lygiaverčiai su kitais mėgautis įvairiais kultūros objektais.[26][27][28]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://lrkm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-institucijos/bibliotekos-1 Archyvuota kopija 2021-09-15 iš Wayback Machine projekto.
  2. https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/lietuvos-akluju-bibliotekos-misija-kulturos-ir-informacijos-prieinamumas-n1025384
  3. https://www.pakruojis.rvb.lt/index.php/en/paslaugos/lietuvos-akluju-bibliotekos-paslaugos Archyvuota kopija 2021-09-15 iš Wayback Machine projekto.
  4. https://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/as-manau/biblioteka-akliesiems-ir-silpnaregiams-kaip-namai-516-442724
  5. http://www.musuzodis.lt/mz/201203/str02.htm
  6. https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/jadvyga-zinaida-kuoliene-sereikaite/
  7. https://lass.lt/istorija/
  8. http://www.musuzodis.lt/mz/200104/str04.htm
  9. https://issuu.com/tarpknygu/docs/tarp_knygu_2016_03
  10. http://www.musuzodis.lt/mz/201305/str11.htm
  11. http://www.musuzodis.lt/mz/200902/str07.htm
  12. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1318184/sausio-13-osios-muziejus-lrt-archyvo-nuotraukos
  13. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.18307/ettYcijIjM
  14. https://www.vilniusgo.lt/2018/08/08/vilniaus-akluju-biblioteka-ir-akluju-istorijos-muziejus/
  15. http://www.musuzodis.lt/mz/201208/str01.htm
  16. https://www.bernardinai.lt/lietuvos-akluju-biblioteka-siekiant-kad-skaityti-galetu-visi/
  17. https://www.bernardinai.lt/lietuvos-akluju-bibliotekos-savanore-i-mikelioniene-labai-malonu-atlikti-darba-neatlygintinai/
  18. https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/10/26/news/regejimo-ir-skaitymo-negalia-turintiems-daugiau-prieinamu-kuriniu-8026667
  19. https://madeinvilnius.lt/naujienos/svietimas/vilniuje-duris-atvere-dyslexia-centras/
  20. https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-audiosensorine-biblioteka/
  21. https://www.bernardinai.lt/2017-09-25-apie-biblioteka-kuri-pati-leidzia-knygas/
  22. Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra pagrindinis skaitymo sutrikimų turinčių žmonių informacinio aptarnavimo organizavimo bei kompetencijos centras:
  23. https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/startuoja-atnaujinta-virtuali-biblioteka-elvis-skirta-negalintiems-skaityti-spausdinto-teksto-286-1561408
  24. https://www.bernardinai.lt/2020-04-22-didziausia-garsiniu-knygu-biblioteka-elvis-atveria-duris-platesniam-vartotoju-ratui/
  25. https://www.bernardinai.lt/2016-03-09-lietuvos-akluju-biblioteka-mini-50-meti/
  26. https://www.bernardinai.lt/lietuvos-akluju-biblioteka-kviecia-kurti-lieciamaja-knyga-nematanciam-vaikui/
  27. https://www.lnb.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1162&Itemid=599&lang=lt
  28. http://www.danielius.net/straipsniai/edukaciniai-uzsiemimai-krokialaukio-bibliotekoje-suprask-ir-priimk-kitoki

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]