Lietuvos rytas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos Rytas)
Lietuvos rytas

1990 m. gegužės 18 d. „Lietuvos rytas“
TipasDienraštis
SavininkasUAB „Lietuvos rytas“
Vyr. redaktoriusGedvydas Vainauskas
(nuo 1990 m.)
Įsteigta1990 m. sausio 1 d.
BūstinėGedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, Lietuva
Tiražas17 tūkst.
(antradieniais ir ketvirtadieniais)
55 tūkst. (šeštadieniais)
Svetainėlrytas.lt
Redakcija (2023)
Redakcija (2012)

„Lietuvos rytas“  – Lietuvos dienraštis. Spausdinamas Lietuvos ryto spaustuvėje.

2023 m. įmonėje dirba 80 darbuotojų.[1] Tarp jų – etatiniai korespondentai Berlyne, Paryžiuje, Varšuvoje, Romoje ir Maskvoje.[2]

„Lietuvos ryto“ tiražas yra vienas didžiausių šalyje. Dienraščio tiražas darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) yra 17 tūkst., šeštadieniais – 55 tūkst. egzempliorių[3].

Kartu su dienraščiu pasirodo žurnalai „Stilius“, „Stilius plius“, „Savaitgalis“ ir laikraščio priedai: „Rytai-Vakarai“, Vilniaus ir Trakų rajono priedas „Sostinė“, Kauno – „Laikinoji sostinė“.

Kiekvienais metais metų žurnalistams už reikšmingus darbus įteikiamos bronzinės riterio Don Kichoto statulėlės. Šie apdovanojimai „Lietuvos ryto“ laureatams skiriami jau nuo 2000 metų. Iš viso išdalinti 87 Don Kichotai.[4]

Auditorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis „Kantar“ skaitytojų auditorijos tyrimų rezultatais (2020 m. sausis-kovas)[5], „Lietuvos rytas“ – didžiausias dienraštis šalyje. Trečias pagal populiarumą spaudos leidinys Lietuvoje ir populiariausias šalies dienraštis.

Vidutiniškai vieną „Lietuvos ryto“ numerį skaito 167 tūkst. žmonių, o bendra dienraščio auditorija siekia 484,2 tūkst.

Pastarųjų auditorija išaugo ir siekia 96,8 tūkst. Pagal amžiaus kategorijas, „Lietuvos rytą“ dažniausiai skaito 35-74 metų amžiaus žmonės. Lyginant su 2019 metais, dienraščio vidutinė auditorija 35-44 metų amžiaus grupėje padidėjo 6,4 proc.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas vietoje iki tol ėjusio laikraščio „Komjaunimo tiesa“. 1990 m. sausio 1 d. pasirodė pirmasis 4 puslapių „Lietuvos ryto“ numeris. 1990–1996 m. leistas rusų kalba. 19902004 m. leistas penkis kartus per savaitę, nuo 2004 m. – šešis kartus per savaitę, nuo 2014 m. – penkis kartus per savaitę. Nuo 2020 metų – tris kartus per savaitę[7].

1994 m. „Lietuvos ryto“ dienraštį pradėta spausdinti nuosavoje spaustuvėje Skaidiškėse (Vilniaus r.); nuo 2008 m. dienraštis spausdinamas kitoje „Lietuvos ryto“ grupės spaustuvėje Vievyje.

1995 m. lapkričio 16 d. apie 23.40 val. susprogdinta „Lietuvos ryto“ redakcija vadinamojo jūros mišinio užtaisu. Sprogimo epicentras buvo baigiamame įrengti priestate. Išvirto mūro sienos, pajudėjo gelžbetonio perdengimo plokštės. Išdužo Vilniaus banko, Vilniaus apskrities valdybos ir kitų aplinkinių kvartalo namų langai, vitrinos, įtrūko kai kurių pastatų sienos[8].

1997 m. liepos 24 d. pradėjo veikti „Lietuvos ryto“ svetainė internete www.lrytas.lt. 1997 m. lapkričio 21 d. pasirodė žurnalas „Stilius“. Nuo 1999 m. iki šiol „Stilius“ kasmet rengia Lietuvos Metų moters rinkimus.

1998 m. spalio 12 d. dienraštis tapo spalvotas.[9]

1997 m. įkurtas „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas. Pirmąsias savo istorijoje rungtynes „Lietuvos ryto“ komanda sužaidė 1997 m. rugpjūčio 24 d. Taivane. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės buvo pagrindinė krepšinio klubo rėmėja lygiai du dešimtmečius, iki 2017-ųjų. Per tą laiką komanda du kartus iškovojo Europos taurę, penkis kartus tapo Lietuvos krepšinio lygos čempione, šešis sezonus žaidė Eurolygoje.

2006 m. vasario 13 d. pradėjo veikti interneto portalas lrytas.lt.[9]

2006 m. spalio 6 d. „Lietuvos rytas“ pradėjo leisti XX amžiaus knygų kolekciją. Pirmoji knyga – Balio Sruogos „Dievų miškas“ – išleista didžiausiu po Nepriklausomybės atkūrimo – 101 028 – egzempliorių tiražu. Tai didžiausias knygos tiražas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

2007 m. lrytas.lt tapo pirmuoju lietuvišku naujienų portalu, pateikiančiu išsamius videoreportažus. Už naujovę lrytas.lt buvo išrinktas novatoriškiausia šalies internetine žiniasklaidos priemone 2007 m. gruodį pirmą kartą surengtame novatoriškos žiniasklaidos konkurse „Nmedia 2007“[10].

2008 m. pradėjo veikti mobilioji portalo lrytas.lt versija m.lrytas.lt, skirta tuo metu ką tik pasirodžiusiam „iPhone“ telefonui.[9]

2008 m. spalio 12 d. pradėjo veikti „Lietuvos ryto“ televizija.[9]

2009 m. „Lietuvos rytas“ pradėjo vertingų leidinių dovanojimo tradiciją. Dienraščio prenumeratoriams buvo įteikiamos enciklopedijos: 2009 m. – „Šalis ta Lietuva…“;

2010 m. – 20 pirmųjų nepriklausomybės metų kronika „Buvom, esam, būsim“; 2011 m. – kelionių vadovas po 60 Lietuvos savivaldybių „Pajusk Lietuvą. Aplankyk. Pamatyk. Dalyvauk“; 2012 m. – „Atradimai ir išradimai, kurie pakeitė pasaulį“; 2013 m. – „Lietuvos garbės kodas“; 2014 m. – „Lietuvių pasaulio istorijos“; 2015 m. – „Mano erdvė 2015“; 2016 m. – „Trys kryžkelės. Keturi požiūriai į Lietuvos istoriją“

2009 m. sausio 12 d. lrytas.lt portale – pirmoji bandomoji tiesioginė TV transliacija internetu: buvo transliuojamos Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro rungtynės tarp „Alytaus“ ir Kauno „Aisčių“ komandų.[9]

Pirmasis „Lietuvos ryto“ numeris ir šiandien leidžiamas dienraštis.

2010 m. rugsėjo 25 d. žurnalas „Stilius“ pradėjo leisti naują žurnalą „Stilius plius“ – jis pasirodo dukart per metus, pristatydamas pavasario ir vasaros bei rudens ir žiemos sezonų madą.

2020 m. pirmą kartą Lietuvoje surengtuose etiškos žiniasklaidos apdovanojimuose „Lietuvos rytas“ išrinktas etiškiausiu nacionaliniu dienraščiu[11].

2021 m. iki tol leisti „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“ ir žurnalas „TV antena“ buvo sujungti ir pradėtas leisti šeštadieninis žurnalas „Savaitgalis“[12].

Vadovybė ir akcininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Pagrindiniai „Lietuvos ryto“ akcininkai[13]:

Nuo 2019 m. valdybai pirmininkauja akcininkė ir žurnalistė Rasa Karmazaitė.

Portalo lrytas.lt redaktoriai: R. Valatka, 2006–11, L. Dapkus, 2012–16, T. Mikalajūnas, nuo 2016.

Kiti leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lietuvos rytas“ yra išleidęs šešias enciklopedijas: „Šalis ta Lietuva“, „Atradimai ir išradimai“, „Pajusk Lietuvą“, „Buvom, esam, būsim“, „Lietuvos garbės kodas: ženklai, istorija ir žmonės“, „Lietuvių pasaulio istorijos“, tris kulinarijos knygas, 24 vaidybinių filmų rinkinį, Erlicko kūrybos rinkinį „Mano pasakos“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_rytas/
  2. Rimvydas Valatka. „Lietuvos rytas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-13.
  3. https://plus.lrytas.lt/_inc/kainorastis/LR-kainorastis.pdf Archyvuota kopija 2021-03-12 iš Wayback Machine projekto.
  4. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/12/31/news/metu-pabaiga-vainikavo-apdovanojimai-ivertinti-geriausi-lietuvos-ryto-grupes-zurnalistai-17717644/
  5. http://www.kantar.lt/lt/news/-kantar-metinis-spaudos-auditorijos-tyrimas/
  6. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/06/26/news/skaitytojai-renkasi-patikima-ir-drasu-lietuvos-ryta--15411347/
  7. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/05/16/news/-lietuvos-ryto-pokyciai-dienrastis-bus-leidziamas-3-kartus-per-savaite-10376822/
  8. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/03/25/news/eksprokuroras-r-jancevicius-apie-lietuvos-ryto-sprogdinima-kaltininkus-zinome--5400345/
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 Reikšmingiausi „Lietuvos ryto“ gyvenimo įvykiai, lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-13.
  10. https://www.lrytas.lt/it/techno/2009/01/12/news/debiutas-lrytas-lt-portale-ivyko-pirmoji-tiesiogine-tv-transliacija-papildyta--5842941/
  11. https://www.vz.lt/rinkodara/medijos/2020/01/30/media4change-skyre-apdovanojimus-ziniasklaidai
  12. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/09/news/sestadieninis-lietuvos-rytas-kartu-su-nauju-zurnalu-savaitgalis--17825427/
  13. http://vz.lt/?PublicationId=616eb9f4-643d-46ea-b08b-2e2d5167801e

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]