Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos jūrų muziejus
Įkurta	1975 m.
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas	Biudžetinė įstaiga
Anksčiau
Jurisdikcija	Kultūros ministerija
Buveinė	Smiltynės g. 3, 93100 Klaipėda
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Olga Žalienė
Pavaduotojas
Darbuotojų	157 (2023-04)
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas	5,936 mln. € (2023)
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	Muziejus.lt

Ekspozicijų salė

Muziejaus delfinariumas (1994 m., arch. Petras Lapė)

Lietuvos jūrų muziejus – lietuviškas marinistinis muziejus.

Įsikūręs Klaipėdos Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių nerijos taške.

Nuo 1994 m. veikia muziejaus delfinariumas.

Svarbiausi skaičiai

Užima ~33 tūkst. m² plotą.

2022 m. pab. fondą sudarė 93994 eksponatai. Didžiausias rinkinys (19 787 vienetai) – jūrų faunos preparatai (moliuskų kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žuvys ir žinduoliai). Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, raštijos, filatelijos eksponatų. Gyvų eksponatų – 957 gyvūnai. Be rinkinių eksponavimo, muziejuje vykdomos edukacinės programos.

Lankytojai

1979–1999 m. apsilankė 9 mln. lankytojų.

Iki 2008 m. muziejų kasmet aplankydavo ~500 tūkst. lankytojų, vėliau ~300 tūkst., uždarius delfinariumą jų dar sumažėjo, 2011 m. muziejų aplankė ~100 tūkst. lankytojų. 2022 m. aplankė 335 tūkst. lankytojų.

Istorija

1971 m. liepos 11 d. Klaipėdos kraštotyros muziejuje atidaryta Jūrų skyriaus ekspozicija. 1972 m. prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai P. Lapė ir L. Šliogerienė; 1866 m. statinys), akvariumo statyba, įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Tyrinėjant forto liekanas buvo aptikta daug karinės amunicijos liekanų. Išminuotojai išgabeno daugiau kaip 20 tūkst. nesprogusių šaudmenų. Remontas truko iki 1979 m. Jį finansavo Klaipėdos miestas ir žvejų organizacijos, techninę pagalbą suteikė laivų remonto įmonės ir laivų statykla „Baltija“.1975 m. spalio 1 d. įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus. 1975 m. surengtos ekspedicijos į Centrinį Rytų Atlantą. 1977 m. gruodžio 30. įsigyti pirmieji eksponatai – kuoduotieji pingvinai. 1978 m. lapkričio 1 d. baseine įkurdintas pirmasis Baltijos pilkasis ruonis vardu Tomas. 1979 m. liepos 28 d. muziejus atidarytas lankytojams.

1982 m. lapkritį muziejaus kūrėjams (A. Žaliui, A. Každailiui, P. Lapei, L. Šliogerienei, E. Buivydui, A. Stankevičiui, A. Aukštuoliui, R. Lapinskui, R. Vasiliauskui) skirta LTSR Valstybinė premija. 1982–1984 m. vyko baseinų jūrų žinduoliams statyba. Ją baigus, imta įrenginėti atrakcionų aikštelė Šiaurės jūrų liūtų pasirodymams. 1986 m. balandžio 10 d. į krantą iškeltas ir senųjų žvejybos laivų aikštelėje pastatytas VŽT Dubingiai. 1988 m. rugsėjo 1 d. atidaryta Kuršių nerijos gamtos skyriaus ekspozicija. 1989 m. birželio 28 d. į Kuršių marias nuleistas pirmasis Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas.

1987 m. pradėtas statyti delfinariumas Iki 1994 m. buvo įrengtos oro kompresorinės, Baltijos jūros vandens siurblinės, valymo įrenginiai. Taip pat atrakcionų aikštelėje įrengtos tribūnos žiūrovams. 1991 m. balandžio 21 d. pirmąsyk išperinti Magelano pingviniukai. 1993 m. rugsėjo 21 d. iš Sevastopolio atskraidinti pirmieji delfinai. 1994 m. balandžio 30 d. delfinariumas atidarytas. 1997 m. muziejui suteiktas Respublikinio muziejaus statusas.

1997 m. vasario 17 d. žvejo sodyboje įvyko, manomai tyčinis, gaisras. Sudegė pagrindinio namo stogas, aprūko sienos. Pastatas buvo rekonstruotas.

1997 m. pabaigoje organizuota ekspedicija į Taitį. 1998 m. dvi delfinės atsivedė pirmuosius jauniklius. 2000 m. pavasarį pradėtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. Tais pačiais metais restauruotas VŽT Dubingiai. 2002 m. įrengtos dvi naujos ekspozicijos – „Neringos forto istorija“ poternoje ir valčių paroda kieme. 2004 m. baigtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. 2005 m. gegužės 18 d. atidaryta ekspozicija „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“. 2006 m. liepos 20 d. atidaryta ir atnaujinta inkarų ekspozicija.

2013 m. lapkričio 11 d. – 2017 gruodžio 3 d. muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai.

Vadovai

1975–2002 m., nuo muziejaus įkūrimo, jam vadovavo istorikas, muziejininkas Aloyzas Každailis. Dėl pablogėjusios sveikatos jam atsistatydinus, direktore tapo buvusi ryšių su visuomene atstovė Olga Žalienė.

Ekspozicijos

Ekspozicijos įsikūrusios Nerijos forte, kitaip Kopgalio tvirtovėje – akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozicija. Netoli forto, arčiau Kuršmarių yra atskiras delfinariumo pastatas. Į pietus nuo muziejaus įrengta Pajūrio etnografinė žvejo sodyba, o dar piečiau yra istorinių žvejybos laivų aikštelė.

1988 m. rugsėjį prie Senosios perkėlos, restauruotuose keturiuose vasarnamiuose, įrengta Kuršių nerijos gamtos ekspozicija. 1997 m. ji perduota Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Kopgalio tvirtovė

Tvirtovė, buvęs Nerijos fortas, tai vienintelis XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. 1865 m. pradėtas statyti. Iki 1897 m. buvo karinis objektas, vėliau perduotas civiliams. 1937 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai. 1945 m. besitraukdami jį išsprogdino. 1975–1979 m. fortas restauruotas, pritaikytas muziejui.

Lankytojai gali apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Aikštelėse, kur anksčiau stovėjo pabūklai eksponuojami inkarai. Centrinis forto pastatas, redutas, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant fortą.

Redute yra įrengti akvariumai, jūrų gamtos ekspozicija, šalia jūrų paukščių ir žinduolių baseinai. Kieme yra istorinių valčių ekspozicija. Buvusiuose sandėliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija.

Laivybos istorijos ekspozicija

Laivybos istorijos ekspozicijos dalis.

Dalyje forto gynybinių patalpų įsikūrusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją.

Ekspozicija padalinta į kelis skyrius. Ekspozicija „Nuo plausto iki atomlaivio“ supažindina su laivybos istorija, laivų tipais, jų konstrukcijomis. Kita tema – laivyba Lietuvoje. Demonstruojami Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų maketai, laivų modeliai, archeologiniai radiniai. Ekspozicijoje „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“ eksponuojami archeologiniai radiniai – nuskendusių burlaivių dalys (ezelhoftas, gikas, medinis brašpilis, inkarų štokai, kilio fragmentas). Vertingas eksponatas – iš vieno medžio kamieno išskaptuotas XVI a. luotas 1986 m. iškeltas iš Platelių ežero dugno netoli Platelių senovės tilto. Yra eksponatų atspindinčių ir gelbėjimo darbus jūroje ir pakrantėse. Aikštelėse ant forto pylimo eksponuojami senoviniai ir šiuolaikiniai inkarai. Pastaroji ekspozicija buvo atnaujinta 2006 m. Seniausi inkarai yra iš XVIII a. Vertingiausias eksponatas – XVIII a. inkaras su autentišku mediniu štoku ir „NEW CASTLE“ įrašu jame rodo, kad inkaras pagamintas nuo seno garsaus uosto dirbtuvėse.

Akvariumas

Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio (reduto) centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Akvariumuose įrengti mechaniniai ir biologiniai filtrai. Per valandą jais prateka 1–2 akvariumo tūriai vandens, todėl jis skaidrus ir švarus. Skaidrumą palaiko ir ultravioletinio sterilizavimo įrenginiai. Baltijos jūros žuvų akvariumai turi atskiras vandens šaldymo sistemas, kurios ištisus metus palaiko apie +12 laipsnių temperatūrą. Akvariumuose yra trijų rūšių vandens: Baltijos, gėlo ir Atlanto vandenyno. Pastarasis atgabenamas tanklaiviais.

Eksponatai:

• Lietuvos gėlavandenės žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, šamai, ūsoriai, unguriai.
• Baltijos jūros žuvys: menkės, vėgėlės, plekšnės, otai, žiobriai ir kt.
• Tropinių jūrų žuvys ir bestuburiai: įvairios žuvys, koralai, aktinijos.
• Eršketai: pagrindiniame akvariume eksponuojami ilgaamžiai eršketai, gyvenantys iki 150 metų.

Jūrų faunos ekspozicija

Ekspozicija antrame reduto aukšte.

Centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija. Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, kriauklių ir koralų kolekcija. 2004 m. liepos 28 d. atidaryta Jūrų faunos ekspozicijos naujausia dalis „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“. Ja buvo užbaigta reduto ekspozicijų rekonstrukcija.

Ekspozicijos:

• Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens jūrų gyvūnų evoliucijai.
• Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai. Rodomos gyvūnų fosilijos, būdingos įvairiems Žemės istorijos geologiniams periodams.
• Tropinių jūrų gyvūnija skirta jūrų biologinei įvairovei. Čia eksponatai rodomi pagal mokslinę sistematiką – nuo paprasčiausių organizmų iki sudėtingiausių.
• Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė – ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skulptūros iš poliesterio dervos.

Jūrų paukščiai ir žinduoliai

Forto lauko baseinuose apgyvendinti jūrų paukščiai (pingvinai) ir žinduoliai.

• Magelaniniai pingvinai, Humbolto pingvinai.
• Šiaurės jūrų liūtai.
• Ruoniai: Baltijos pilkieji ruoniai, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Baltijos žieduotieji ruoniai.

Delfinariumas

Delfinariume yra 1000 vietų salė, 1800 m³ talpos baseinas skirtas delfinų ir jūrų liūtų pasirodymams. Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Nuo 2003 m. buvo vykdomi delfinų terapijos seansai vaikams sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebraliniu paralyžiumi.

Pajūrio etnografinė žvejo sodyba

Žvejo sodyba

1979 m. Kopgalyje, piečiau Nerijos forto buvo įkurta etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Jos prototipu tapo XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai. Atspindėtas pasiturinčio žvejo, kuris žvejojo, augino gyvulius ir dirbo žemę, sodybos kompleksas. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklas džiauti bei žuvims džiovinti. Viename pastate veikia ekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX–XX a. pr.

Senųjų žvejybos laivų aikštė

Muziejaus eksponatai – žvejybos laivai

Aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90). Taip pat eksponuojami ir du lietuviški laivai – kurėnai.

Kurėnai

Muziejui priklauso dvi plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys.

Pirmasis, „NID.1“ buvo pastatytas Nidoje dar 1935 m. 1989 m. restauruotas ir nuleistas į vandenį. 1990 m. rugpjūčio 3-22 dienomis juo mokslinės ekspedicijos dalyviai apiplaukė Kuršių marias, iki 2001 m. dalyvavo Jūrų šventėse. Ilgis – 10,8 m, plotis – 3,3 m, stiebo aukštis – 10 m.

Kurėnas „SÜD.1“ buvo pastatytas 2000 m., muziejaus lėšomis. Statė dailidės iš Švėkšnos miestelio. Kitų metų vasarą buvo nuleistas į vandenį. Ilgis – 9,8 m, plotis – 2,8 m, borto aukštis – 1,1 m, grimzlė – 30 cm, stiebo aukštis – 9 m.

VŽT-3216 „Dubingiai“

„Dubingiai“

Vidutinis žvejybos traleris VŽT-3216. Pastatytas „Baltijos“ laivų statykloje 1961 m. Buvo skirtas žvejoti tralu ir dreifuojančiais tinklais. Eksponuojamas iškeltas iš vandens Smiltynėje senųjų žvejybos laivų aikštelėje. Ilgis – 43,6 m, plotis – 7,6 m, vandens talpa – 380 t, svoris apie 330 t.

MŽT-90 „Kolyma“

„Kolyma“

Populiariausio XX a. 5-6 dešimtmečių Klaipėdos žvejybos laivo tipas – mažasis žvejybos traleris, sutrumpintai MŽT. 1949 m. į Klaipėdą iš Talino atgabentas Suomijoje pagaminti MŽT. Tai buvo laivas metaliniu rentiniu ir mediniu korpusu, kurį Sovietų Sąjungai kaip reparacijas kaip reparaciją teikė karą pralaimėjusi Suomija. Pagamintas buvo „Raunio laivų statykloje“. Juo buvo žvejojama Baltijos jūroje. 1978 m. Neringos žuvininkystės ūkis jį perdavė muziejui.

Charakteristikos:

• laivo ilgis 23,6 m;
• plotis – 6,5 m;
• borto aukštis – 4,5 m;
• variklio galingumas – 200 AJ;
• vandens talpa – 162 tonos.
• įgulą sudarydavo 11 žmonių.
• plaukioti autonomiškai galėjo iki 100 parų.

Plieninis tralbotas PTB-7167

Tokie laivai sudarė didžiąją „Baltijos“ žvejų kolūkio laivyno dalį. Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos“ ir „Baltijos žvejo“ kolūkius. 1973 m. kolūkis turėjo 29 plieninius tralbotus, kurie žvejojo jūroje tralais. PTB-7167 buvo perduotas muziejui 1978 m.

Charakteristikos:

• pastatytas 1954 m. VDR;
• ilgis – 18,4 m;
• plotis – 5,2 m;
• vandens talpa – 58 t;
• variklio galingumas – 150 AJ.

Muziejaus skyriai

Muziejuje – 5 skyriai:

• Jūrų paukščių ir žinduolių skyrius – veisia ir eksponuoja jūrų paukščius ir žinduolius;
• Akvariumo skyrius – veisia ir eksponuoja Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros ir tropinių jūrų žuvis;
• Jūrų faunos skyrius – preparuotos jūrų faunos (koralų, kriauklių, dygiaodžių, vėžiagyvių, žuvų, reptilijų, paukščių, žinduolių) rinkimas, mokslinis apibūdinimas ir eksponavimas;
• Delfinariumo skyrius – veisia ir eksponuoja delfinus ir Kaliforninius jūrų liūtus, pasirodymų rengimas.
• Ryšių su visuomene skyrius – užsiima edukacine veikla, reklaminių leidinių gamyba, renginių organizavimu.

Edukacija

Muziejininkai paruošę kelias, kasmet atnaujinamas edukacines programas skirtas vaikams, moksleiviams ir studentams.

Užsiėmimai paprastai vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., nuo antradienio iki penktadienio nuo 9 iki 15 val. Muziejaus siūlomi edukaciniai užsiėmimai:

• Paslaptingas banginių ir delfinų pasaulis;
• Jūra – gyvybės lopšys;
• Kas Baltijoje gyvena?
• Pas senąjį žvejį;
• Kopgalio tvirtovės paslaptys;
• Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė;
• Koralai – povandeninės džiunglės.

Darbo laikas

Priklauso nuo metų laiko.

Vasarą dirba 6 dienas per savaitę, gegužės ir rugsėjo mėnesiais – 5 dienas, nuo spalio iki balandžio vidurio – tik savaitgaliais.

Galerija

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Nuorodos

• Muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2010-08-19 iš Wayback Machine projekto.
• Muziejaus tinklaraštis Archyvuota kopija 2011-01-25 iš Wayback Machine projekto.
• Muziejus Facebook.com tinkle
• Muziejaus Youtube.com kanalas
• Lietuvos jūrų muziejus Muziejai.lt svetainėje

Literatūra

• Každailis, Aloyzas. Smagios sunkios dienos: Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istorija, autoriaus surašyta laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009. ISBN 978-9955-9714-3-6.
• Každailis, Aloyzas. Lietuvos Jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų. Klaipėda: Baltos lankos, 1999. ISBN 9955-00-002-3.
• Každailis, Aloyzas. Kviečia Jūrų muziejus. Vilnius: Mintis, 1982. IB Nr. 1761

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.