Libijos dailė
Libijos dailė – Libijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, dailė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išliko neolito ir vėlesnių laikotarpių piešinių ir uolų raižinių, vaizduojančių laukinius ir naminius gyvūnus, žmonių figūras, medžioklės siužetus. Būdingas schematiškas žmogaus figūros vaizdavimas, grubokos linijos, stilizacija, padrika kompozicija, daugiaspalviškumas. Libijos dailės klostymuisi įtaką darė finikiečių, graikų, romėnų valdymo laikotarpiai, šiais laikotarpiais kurta skulptūra, keramika, mozaika batalinėmis, mitologinėmis ir kitomis temomis.
Nuo VII a. pradėjo klostytis meninės tradicijos, veikiamos arabų ir berberų kultūrų. Iki šiol plėtojami liaudies amatai, taikomoji dailė: audžiami kilimai, kuriems būdingi geometriniai ornamentai, ryškios spalvos, dinamiškas piešinys, siuvinėjami odos gaminiai, kalstomi indai, dirbami papuošalai.
Profesionalioji dailė neturi vienos mokyklos arba stiliaus. Vyrauja abstrakčioji ir figūrinė tapyba, kuriai būdinga glaudus ryšys su islamiškąja tradicija, temos ir dekoras. Žymiausias tapytojas – Ali Omeras Ermesas (g. 1945 m.), kuris plėtoja kaligrafinę dailės formą, naudoja arabiškus rašmenis kaip dekoro ir prasmės elementus. Kiti žymesni tapytojai: Machmudas al Arnautis, Avadas Abeida, Ali Gana, Taheras al Magribis, Alis el Abanis. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kotryna Džilavjanaitė. Libijos dailė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 107 psl.
